Mindaugas ir Kristina

  Sveiki, pasidalinsiu naujausiu savo youtube įrašu:

  Visas filmukas padarytas naudojant tik iPhone iMovie programėlę.

Labai linksmai ir šauniai sutikome mūsų trečiąsias vestuvių metines visai kitame Airijos kampelyje, nei patys gyvename. Tas nuostabus kampelis vadinasi Killarney (liet. Kilarnis). Visų pirma, tai miestelis yra daugiau turistinis, o antra, mūsų odinėms vestuvėms jis kuo labiausiai tiko, nes jautėmės pabėgę nuo namų ir kasdieninės rutinos. Miestelis yra 300 km nuo Dublino. Dauguma kelio galima nuvažiuoti autostrada, tad kelionė neprailgo – 3,5 val. ir mes jau vietoje.

Dar trumpai aprašysiu, kas ir kaip ir leisiu pasidžiaugti keliomis nuotraukėlėmis bei vaizdo įrašais. Apsistojome keturių žvaigždučių viešbutyje Killarney Plaza Hotel and SPA. Vietelė tikrai įspūdinga, kaip ir Kilarnio gamta bei jo nacionalinis parkas. Kadangi viešbučių kainos nėra paslaptis, tai paminėsiu, kad mums kainavo apie €330 dvejom naktim priedo su buteliu šampano ir saldumynų lėkšte, nemokamas sporto salės bei dalis SPA (sauna, džiakuzis, garų kambarys ir baseinas) naudojimas, pusryčiai (švediškas stalas) ir viena vakarienė viešbučio restorane (užkandis, pagrindinis patiekalas ir desertas už visa kitką reikia susimokėti) (išsamiau jų tinklalapyje čia). Kai viską susumuoji, nebe taip daug ir gaunasi.

Atsidūrę viešbutyje apie 15:30 val., atsidarę šampano butelį ir pailsėję po kelionės išsiruošėme į viešbučio SPA. Pasinaudojome tik tai, kas jau įėjo į viešbučio kainą, tai – pirtis, garų kambarys, sūkurinė vonia ir baseinas. Visa tai atidaryta iki 20 val. vakaro, tad po „relakso” atgal į kambarį.

Užsisakėme valtį ir susiradome, kur išsinuomoti dviračius iš ryto. Dienotvarkė buvo aiški – dviračiai ir valtis po Kilarnio nacionalinį parką.

Rytas prasidėjo anksti. Kėlėmės 8 val. ir… pusryčiauti! Lengvai užkandę visokiausių vaisių ir arbatėlės išskubėjome sportuoti. Kristina į sporto salę, o aš pabėgioti po Kilarnį ir tuo pačiu surasti prieplauką, iš kurios po dviejų valandų turėjome išplaukti. Kaip Kristina sportavo, negaliu pasakyti – nemačiau, o, kaip sekėsi man, galite pažiūrėti čia – mano sporto kampelyje. Žiūrėkite žemėlapį, nes jame yra rodomos nuotraukos būtent ten, kur jas ir fotografavau, tad galite matyti Roso pilį, nuo kurios ir išplaukėme vėliau. Be to, dar spėjome antrą kartą papusryčiauti, tik šį kartą normaliai ir sočiai!

Išsinuomavome dviračius (€15 kiekvienam) ir išvažiavome, mano jau prabėgiotais keliais, prie Roso pilies.

Atkeliavo mūsų valties kapitonas ir pradėjome ruoštis išplaukti:

Keletas kadrų iš kelionės valtimi:

Kelios foto prie trijų šimtų metų senumo tiltelio:

Netrumpa kelionė valtele baigėsi. Pro kur plaukėme, galite pasižiūrėti čia. Ne visą kelionę ežerais įrašiau, gal kokį trečdalį tik. Atplaukėme prie kažkokių tais kotedžų (nebeatmenu pavadinimo). Ten turistinė vietelė, kur galima nusičiurkšti bei užkąsti. Mes atlikome tik pirmąjį variantą ir mynėm pedalus viešbučio link.

Nuo vietos, kur išsilaipinome, buvo apie gerų 20 km iki viešbučio. O pusiaukelėje dar laukė, jau kartą mūsų aplankyta, Mukros namas. Apie šį namą nerašau, bet Kristina apie jį labai daug ką galėtų papasakoti. Užsiminsiu tik apie tai, kad ten buvo apsistojusi kelioms dienoms Anglijos karalienė, nebeatmenu kuri. Vėlgi, keliones dviračiu iki Mukros namo ir nuo jo iki viešbučio (žemėlapiuose rasite papildomų nuotraukų) žiūrėkite čia:

• Iki Mukros namo http://runkeeper.com/user/caba/activity/50012387
• Iki viešbučio http://runkeeper.com/user/caba/activity/50036485 (galite matyti, kur buvom nuklydę-pasiklydę, bet iPhone mums kaip didelis žemėlapis rankose

Truputėlis ir video reportažo. Daugiausiai iš pasiplaukiojimo. Beje, kas nežino ar nemoka, būtinai pasirinkite geresnės kokybės vaizdą (kuo didesnis skaičius, tuo geriau) paspausdami mygtuką vaizdo įrašo apatiniame dešiniajame kampe:

Vestuvių metinės ir ne bet kokios, o ODINĖS

Kaip ir tiek iš mūsų aktyvaus gyvenimo. Grįžę vėl skuodėme į pirtelę ir baseiną, o vėliau ir restoraną pasigardžiuoti, į kainą įtrauktai vakarienei. Buvo, šiokių tokių cirkų, bet apie juos, kaip visad aš sakau – prie stalo su buteliu ir akis į akį .

Prieš išvažiuodami nusifotografavome pačiame viešbučio vestibiulyje. Tik gaila, kad mano iPhone kameros stikliukas yra apibraižytas ir nuotraukos gaunasi labai prastos.

Ir pabaigai priminsiu, kad viršutinėje meniu juostoje esu pridėjęs naują skiltį „Sportas”. Galite ten apsilankyti ir peržiūrėti mano ir Kristinos (bet daugiausiai mano) pasibėgiojimų ar dviračio pasivažinėjimų. Matysite ne tik žemėlapius, kur sportuojame, bet ir nuotraukas (kai sustojame pailsėti ir galime pasifotografuoti).

Ačiū už dėmesį, tikiuosi nepavargote skaityti, bet aš jau eisiu miegot. Jau 4:15 val. ryto… Čiau braškės!

  Nebeatsimenu, kur mes nusprendėme išsibastyti, bet galiausiai atsidūrėme gražioje gamtoje, prie vandens, po tiltu ir prie apsinuoginusio medžio. Nieko blatno nepapasakosiu, nes nebe kažin ką ir beatsimenu. Kartais mėgstame tiesiog sėsti į mašiną ir važiuoti kur akys traukia. Sustoti kur pusiaukelėje, skaniai pavalgyti ir toliau tęsti kelionę ties kažkokios nematytos vietovės link. Jei Kristina prisimins, tai atnaujinsiu įrašą. O dabar tiesiog foto ir video Jums iš Pollaphuca rezervuaro:

  Nepamirškite pasirinkti aukštos raiškos vaizdo (720p HD)

  Žemiau esančiose nuotraukose galite matyti vietovę, kurioje darytos nuotraukos ir, jeigu paspausite ant nuotraukų, pateksite į Google Maps, kur plačiau galėsite patyrinėti šią vietovę:

  Airija, jei pasidomėtumėte, turtinga arklininkyste. Paprasčiau kalbant, arklininkystė čia yra populiari ir pelninga. Nuolatos vyksta žirgų lenktynės, kur žmonės stato pinigus už mėgstamus arklius ir žokėjus.

  Su Kristinos iniciatyva pavažiavome šiek tiek už Dublino ir išbandėme jodinėjimą. Tai buvo pirmas kartais, kai buvome apmokyti, kaip reikia elgtis su arkliu, ką daryti ir ko nedaryti. Daug neberašysiu, bet paminėsiu, kad labai patiko ir Kristina dar sykį vyko jodinėti, tik jau be manęs, o su šaunia bendradarbe ir jos dukrele. Jodinėjome štai šioje vietoje:

  Pirmas kartas buvo gan prastas, nes neleido patiems jodinėti savavališkai. Teko klausyti instruktorės, kuri lakstė kartu su mumis, beje, mes tai ant arklių . Kaip bebūtų, buvo linksma:

  Kiek vėliau, gal net po kokių keturių mėnesių mums teko apsilankyti nacionaliniame airiškame žirgyne. Šioje vietoje auginami, veisiami ir treniruojami tik aukščiausios veislės žirgai. Ten matėme žirgą, kuris yra laimėjęs keletą kartų pasaulio ir Europos čempionatų pirmąsias vietas ir dar daugiau pergalių. Jo vertė šiai dienai yra vertinama keletą milijonų eurų. Sunku prisiminti kiek tiksliai, bet tikrai akys iššoka, kai pasako jo draudimo kainą metams, kas ir yra žirgo vertė. Pasitikrinau informaciją internete ir radau arklio vardą bei jo kainą. Arklys vadinamas Invincible Spirit ir jo vertė yra €60 000. Nežinau iš kur mano galvoje tie milijonai atsirado. Vertingas ne vien dėl to, kad laimėjo daug titulų, bet kad nemažai jo palikuonių yra sėkmingi lenktynėse ir skina laurus.

  Prie šio žirgyno buvo ir japoniški sodai. Nuostabi vietelė, bet apie ją gal kitame įraše, beje, jei jokių komentarų nesulauksiu, jog kažkam įdomu būtų išgirsti apie šiuos japoniškus sodus, tada negaišiu laiko ir apie tai nerašysiu .

  P.S. Sekantis įrašas bus pirmadienį (tikrai) ir galbūt ką nors sugalvosiu parašyti šį savaitgalį. Užsukite kartas nuo karto čia ir nepamirškite, kad galite palikti komentarus po straipsniu, jei kas domina, ar turite kokį akibrokštą ir panašiai – rašykite.

  Štai ir mes! Po daugiau nei pusės metų tylos ir vėl grįžtame prie „klavos”, tiksliau aš grįžtu, nes Kristina čia savo dailiųjų pirštukų nekiša.

  Atsiverčiau nuotraukų albumą kompiuteryje ir pasitikrinau, ką mes geresnio nuveikėme po paskutiniojo įrašo ir tai buvo šaunus vakaras Grand Canal teatre, kur mėgavomės nuostabiu miuziklu „Šachmatai”. Teatras yra žavintis savo architektūra. Teatro trupė buvo iš Didžiosios Britanijos. Labai puikus pasirodymas. Po spektaklio užsukome į šalimais esančią kavinę ir ten dar teko susitikti dalį trupės artistų ir net pasidalinti įspūdžiais su vienu iš jų.

  Sekantį mėnesį eisime į dar vieną nuostabų miuziklą pavadinimu „Mama Mia”. Paminėsiu, kad yra išleistas filmas pagal šį miuziklą. Dar norėtųsi pamatyti Maiklo Džeksono miuziklą „Thriller”, kuris rodomas šiomis dienomis, bet bus matyti ar pavyks.

  O dabar siūlau pasižiūrėti geros kokybės video klipą iš miuziklo „Šachmatai” su tais pačiais Didžiosios Britanijos trupės artistais, kuriais mes jau žavėjomės (pasirinkite 720p vaizdo kokybę):

P.S. Sekantis įrašas bus patalpintas rytoj vakare

  Apsipirkinėjant toje pačioje Clare Hall Tesco aptikau vėlgi prekių kainų anomaliją. Kalbu apie bevielio valdymo pultas žaidimų kompiuteriui Xbox 360. Juodas pultelis lentynoje kainuoja €44,95 (normali įprasta kaina). Štai, toks pat juodas pultelis tik kitoje dėžutėje, tekainuoja tik €29,99! Beje, ar paminėjau, kad dėžutėje pridedami net du nauji žaidimai Pure ir LEGO Batman!!! Realiai, parduotuvėje šie nauji žaidimai kainuoja apie €20 – €30. Nesunku apytiksliai suskaičiuoti, kad normali vertė būtų netoli €100.

  Prisipažinsiu, jau norėjau grobti visus ir įdėti pardavimui per eBay už kiek didesnę kainą nei €29,99. Kad ir vieną nusipirkti, pagalvojau, būtų pigu, bet primečiau, kad ir taip turiu jau tris „džoistikus“ bei keletą žaidimų, kurių dar net nesu žaidęs. Kristinos padedamas sugebėjau atsispirti pagundai .

  Nuo 2011 metų vasario 1-ios Airijoje buvęs minimalus atlyginimas €8,65 per valandą (iki mokesčių) mažinamas visu euru iki €7,65. Ne viskas taip paprasta, nes yra ir papildomų sąlygų bei išimčių. Sumažintą minimumą nuo vasario 1-ios galės gauti tik naujai besidarbinantys suaugę darbuotojai su darbo patirtimi. Iki 18-os metų amžiaus gaus €5,36 per val..

  Išversiu tai, kas lentelėje:

  Tad esam laimingi, kad tebedirbam, kur dirbam ir mums ši bėda neaktuali, bent jau šiuo metu.

  Mano akis yra baisiau už viską! Rimtai, visokias nesąmones užmatau ir negaliu neatkreipti dėmesio. Bet, yra kaip yra. Apsipirkinėjom su Kristina Tesco prekybos centre ir prie visų neblogų nuolaidų atkreipiau dėmesį į kažkokius naujus Ariel skalbimo miltelius. Lentynoje buvo pateikti 500g ir 1kg pakuotės. Kainos:

• 500g – €5,29;
• 1kg – €5 (originali kaina be nuolaidos €10,59).

  Atkreipk dėmesį, kaip pateikiamos kainos šioms skirtingoms pakuotėms. 500g pakuotėms skiriama didelė ir išskirtinė kainos etiketė, kad pritrauktų pirkėjų akį, o dvigubai pigesnei pakuotei normali akcijinė etiketė:

  O! Šovė mintis berašant, galbūt taip yra siekiama pirkėją rinktis 1kg pakuotę, nes prekybos centrui, dėl mums nežinomos priežasties, reikia greitai parduoti 1kg skalbimo miltelius Ariel. Ką manai?

  Nusprendėme pagausinti gyvų būtybių skaičių savo namuose. Kalba eina apie šunį ir katę. Pasvėrus visus už ir prieš ir palikus savo asmeninius pageidavimus antroje vietoje, pradėjom kačiuko paiešką internete. Kristinai beieškant surado du labai gražius bengališkus kačiukus. Susidomėjom pasiūlymu, nes buvo atiduodami už dyką, kai kitų kačiukų kainos driekiasi nuo €100 iki €600. Kačiukai fantastiški, parašėm laišką skelbimo savininkui. Gavom atsakymą, kad jis išvažiuoja po kelių dienų visam į Lenkiją, tad pasiūlė kačiukus, būtinai abu kartu, persiųsti per siuntinių tarnybą. Paskaičiavau, kad nuvažiuoti iki Londonderry arba tiesiog Derry kainuos apie €80 (piną baką benzino) ir apie 6-7 val. kelionės pirmyn ir atgal, o kačiukų persintimas €120. Tad sutikom su persiuntimu ir laukėm žinių iš siuntinių kompanijos.

 Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą maps.google.com 

  Vieną dieną paskambino iš numerio +237 78317696 ir pradėjo baisiu anglišku akcentu mekenti klausdami, kiek mokėsiu už gyvūnėlių persiuntimą. Atsakiau, kad jūs esat įmonė, kuri tuo užsiimate ir jūs turite man nustatyti mokestį, o ne atvirkščiai. Pasimetė truputėli, ir pareiškė, kad turiu sumokėti €120. Sakau gerai, atsiųskit sąskaitą ir t.t.. Tada žmogelis primyktinai pradėjo reikalauti, kad pasitikrinčiau el. paštą, mat jie išsiuntė nurodymus ten. Po skambučio greitai įvedžiau į google paieškos laukelį “area code 237” ir antras rezultatas buvo iš www.scam.com. Pastebėsiu angliškai nekalbantiems, kad scam reiškia suktybę, apgaulę. Paskaičius forumo įrašą, radau daugybę panašių atvejų į mano. Viskas siejasi su gyvūnėlių persiuntimu.

  Pranešiau apie apgaulingą skelbimą internetinio puslapio vadovybei ir skelbimas buvo ištintas nedelsiant. Štai, kaip jis atrodė:

  Elektroninių laiškų susirašinėjimas atrodė taip:

Hello, I’m very interested in this kitten, can we talk? I could come
over
even today or other day of the week nevever suits you best. Of course,
what’s his price?

Kristina. Also another contact number would be 08*********. Thanks.

---

On 2011.01.24, at 10:15, sayid nowak <saynowak@googlemail.com> wrote:

Hello ,
thanks for your response in regards to my lovely kittens. i
have just two left, a female called erica  and a male called beni all
8 weeks old.they have been vet checked  and registered with all
documents.i will be moving back to Poland soon so will need a lovely
family to please adopt them.i am presently in Londonderry,but if it is
far from your location do let me know  so we can conclude if i can
arrange for a  delivery to your house ok
so will you be able  to take good care of both?
how  soon will you need the kittens?
where exactly are you located?
i will be expecting your reply as soon as possible
thanks
Sayid

---

On 1/24/11, "Kristina" <************> wrote:
Hi, I’m based in Dublin. Derry is too far for us. Delivery would be perfect.
As they are so adorable there’s no problems adopting them both as it will be
good for the company of there own

For further talk I’m giving my husband’s contacts, so please, talk to him
about adoption of those two lovely kittens.

Name Mindaugas

---

From: sayid nowak <saynowak@googlemail.com>
Date: 2011 m. sausis 25 d. 09:52:19 GMT+00:00
To: "Kristina" <*************>
Subject: Re: Enquiry – ad on Adoos – TWO CUTE BENGAL KITTENS READY TO GO

Hello,
      just received your mail  and i will e  going back to Poland
tomorrow, as for the delivery, i can arrange for a delivery to your
house today and you will be  getting the kittens today ok.you will
only need to pay for the delivery fee of 120euros  to the delivery
agency so that they can register the kittens  for delivery to your
house ok
they will book a  delivery  and give  you the delivery details  that
is  the departure  and arrival time  of the kittens  in your house
today ok
if it is fine  by you,then get back to me with your following details;
full names
home address
contact numbers
these details  will enable  me  register the kittens  for delivery at
the agency ok
hope  you will take  very good care of my kittens
thanks
Sayid

---

Hello, Sayid,

we accept your offer and wish you all the best back home.

Our details are:

************* (address),
********,
********

Names:
Kristina and Mindaugas *********

Mobiles:
Mindaugas 08**********

Kristina 0**********

Best delivery time would be before ******* Mon-Fri. Weekend is ok as well.

We agree to pay delivery charge for kittens. Hope all the documents will be there as well.

Best Regards,

Kristina & Mindaugas

---

On 2011.01.26, at 09:14, sayid nowak <saynowak@googlemail.com> wrote:

> Hello,
>       i am just from the delivery agency  and they have already book
> a  delivery for the kittens, they say after the  final check up they
> will contact you  to so you can confirm your home address and make
> payments  for the delivery,so please check your mails and do get in
> contact with the delivery agency as soon as they contact you ok
> thanks
> Sayid

---

sayid nowak:

hello. did  you get in contact with the delivery agency?
because the kittens  have been with them since yesterday  and they are
waiting on you to confirm the delivery fee so they can book a
delivery to your house ok
please get back to me  as soon as possible

---

Aš jam atrašau:

Hi, still waiting for instructions. Didn’t get any post yet. What is the company name? I could call them myself and finnish the deal.

---

Hello,
        i have been very worried the  agnecy said they called you
and you said you will get back to them , please you can call them on
their satelite number at 0023778317696 and they will tell you what to
do ok
or you can email them on ; petrideexpress@hotmail.com
please do that  as soon as possible  and get back to me  ok
Thanks
Sayid

---

hello,
  the  delivery agency has been trying to call you but to no avail,
please do get in contact with them as soon as possible
thanks
Sayid

  Tai va, taip ir baigiasi, nes nebeatrašau ir nebegaišinu savo laiko, nors skambučių susilaukiu, tik su blokuotu numeriu, tad negaliu matyti. Galimas variantas, kad paskambinus pateiktu numeriu, gali ateiti didelė mobiliojo ryšio sąskaita, nors man tas neaktualu, nes esu išankstinio papildymo vartotojas.

  Teko labai nusiminti, bet visa laimė, kad nepakliuvom į tas pinkles ir tikiuosi tuo viskas ir baigsis.

  Būkite budrūs ir NIEKADOS neskubėkite sumokėti pinigus ar perduoti vertingą informaciją, kaip kad gyvenamoji vieta, kokiomis valandomis būnate ar nebūnate namuose ir t.t..

  Gal iš neturėjimo apie ką rašyti, gal iš patirto šoko ar nuostabos kas įvyko, nusprendžiau pasidalinti ne itin estetiniu ir maloniai nuteikiančiu įvykiu – čiaudėjimu. Ne, ne tik čiaudėjimu, tačiau čiaudėjimu su pilna burna maisto! Tai vat, silpnų nervų žmonėms rekomenduoju toliau nebeskaityti ir nebežiūrėti, kas, ko gero turbūt, jau per vėlu… cha cha!

  Turiu man labai mėgstamą sumuštinio receptą:

• batono riekė (jokiu būdu ne „toast bread“);
• sviestas;
• virtas kumpis (skaniausias iš LIDL parduotuvės);
• geltonas sūris;
• pomidoras (užkandama atskirai).

  Visa tai labai skaniai užgeriama skania arbata ir toji maistinė masė burnoje tiesiog tirpsta nepakartojamai maloniai, kol… kol nepajutau čiaudulio panosėje. Teturėjau vos dvi ar tris sekundes apsispręsti, ką daryti:

1. greit ryti visą burnos turinį;
2. spjauti viską lauk į šiukšliadėžę;
3. bandyti sulaikyti čiaudulį.

  O taip, mažuti, pasirinkau trečiąjį variantą, tačiau, o ne, mažuti, neįvertinau ateinančio čiaudulio rimtumo, jo galingumo, jo užsibrėžto tikslo išleisti iš mano gerklės tą gerai bet kokia kalba žinomą žodį „AAAAAAAPPPPPPČČČČYYYYYYYYYY!!!!!!!!!!!!“.

  Padariniai buvo stulbinantys. Teko valyti du monitorius, stalą, spintelės stalčius, spintelės varstomas dureles ir net grindis:

  Nuotraukose matomi tik didžiausi padariniai, žiūrint plika akimi buvo kur kas daugiau . Gerai, tam kartui pakaks. Ate!

  Esu dar iš tos kartos, kur teko praleisti dalį vaikystės prie 8-ių bitų video žaidimų konsolių (Dendy, Ziliton ir kiti). Po aštuonių bitų sekė 16-os (Sega Mega Drive), vėliau sekė Sony PlayStation su 32-ų bitų grafika, nepamiršiu, Gran Turizmo, kur perėjus visas trasas ir iškovojus auksto medalius atrakinau 64-ių bitų grafikos trasą. Buvau nublokštas kokybės!

  Prieš keletą metų sužinojau apie tokį JAV pilietį James Rolfe, o gal tiksliau apie jo kuriamą Angry Video Game Nerd (toliau AVGN) laidą. Tai senų žaidimų ir konsolių apžvalgos su tam tikrais juokingais elementais. AVGN neleido man pamiršti vaikiškų prisiminimų, tad užsiregistravau prie jo youtube sąskaitos ir nuo to laiko peržiūrėjau visus jo įkeltus įrašus. Galvoju užsisakyti originalius jo platinamus DVD su žaidimų apžvalgomis. Po kelių įrašų peržiūros net pats sudariau „Best Old School Games“ grojaraštį savo youtube sąskaitoje.

  Po viso šito, pamatėme parodą Dubline apie viską, ką aprašiau aukščiau, ir apsilankėme:

  Nebeaušinant burnos trumpai pasakysiu, kad parodoje buvo eksponuojami apie 120 žaidimų nuo jų atsiradimo laikų iki šių dienų. Gaila, bet nepaklausiau, kiek buvo skirtingų konsolių, bet spėsiu, kad apie 100, pridėjus nešiojamus kompiuteriukus.

  Pirmoje nuotraukoje galite matyti vieną iš pirmųjų ir primityviausių žaidimų Pong, turiu prisipažinti, bet rezultatu 5:2 pralaimėjau  Kristinai

  Kaip visados, šiek tiek video reportažų. Paskutinis šiek tiek ilgesnis ir padrikas:

  Kad ir kaip man keista bebūtų, bet pirmieji video žaidimai turėjo vertikalius ekranus, o ne horizontalius (plačiaekranius), kaip kad įprasta dabar. P.S. Manau, Kristinos vertikalus filmavimas tuomet būtų itin pravartus che che .

  Paroda nebuvo tokia fantastiška, kaip tikėjaus. Neradau daug gerų žaidimų iš savo vaikystės, šiek tiek sušalėm, bet, visumoj buvo įdomu pamatyti nuo ko viskas prasidėjo .

  Kristina parnešė kakių. Vadinkit mane mažvaikiu, bet skamba prikolnai. Lietuvoje ir kitur pasaulyje, šie vaisiai gal labiau žinomi pavadinimu persimonai. Kiek skaičiau, tai jų yra kelėtos rūšių ir viena iš jų vadinama kakiais. Turiu pasakyti, kad tai tikrai labai skanūs vaisiai ir suvalgomi 100%, nelieka jokių graužtukų.

  Plačiau apie kakius straipsniuose:

• Oranžinis sveikatos kodas – persimonas;
• Persimonas: aukso spalva ir aukso vertas skonis.

  Jau kuris laikas žinoma, gal ne visiems, kad iPhone telefonus, o taip pat ir iPod Touch, iPad galima jailbreak’inti (nulaužti), nepažeidžiant įstatymo, tai tapo legalu po to, kai buvo išleista nauja JAV įstatymo pataisa (versta su Google Translate). Nesigilinau, bet gali būti, kad nulaužimas legalus tik JAV. Tačiau aš nenoriu nulaužti savo telefono vien tam, kad galėčiau jį naudoti su kitų operatorių kortelėmis.

  Pamokytas savo bendradarbio, paskambinau savo operatoriui ir pranešiau, kad greitu laiku išvažiuosiu į užsienį atostogų ir norėsiu ten naudotis vietine SIM kortele. Klientų aptarnavimo asistentas priėmė mano prašymą ir išsiuntė Apple kompanijai, nes tik pati Apple kompanija suteikia atrišimą. Po kelių dienų gavau lauktą žinutę, informuojančią apie atrakinimo patvirtinimą iš Apple. Pajungiau telefoną su Kristinos kito operatoriaus kortele ir valio! Mano telefonas legaliai buvo atrakintas.

  Dar atradau oficialią formą internete, kuria galima pateikti prašymą atrišti bet kokį telefoną nuo O2 tinklo operatoriaus:

  Keistas dalykas, kad Kristinos operatoriaus „Three“ parduotuvės asistentas nesutiko atrišti Kristinos iPhone, nebent, Kristina apmokės visas mėnesines sąskaitas likusias iki sutarties pabaigos laikotarpio. Iš vienos pusės, susidaro nemaža sumelė, bet iš kitos pusės – anksčiau ar vėliau, vis tiek teks sumokėti minimalų prakalbamą mokestį mėnuo po mėnesio.

  Įdomus faktas, kad parduotuvės darbuotojas pareiškė, kad tai ne jų („Three“ operatoriaus) teisė, galimybė atrakinti telefoną, bet Apple. Jei taip, kodėl jie prašo sumokėti visus likusius mėnesinius mokesčius? Kažkas čia nesueina. O2 operatorius išankstinio papildymo vartotojų reikalauja nuo telefono (iPhone) įsigijimo būti išleidusiems nemažiau nei €150, kad atrakintų jų telefonus. Manau, reiks kada paskambinti į Apple aptarnavimo skyrių ir pasiklausinėti plačiau apie tokį telefono atrišimą ir apie operatorių keliamas sąlygas telefonams atrišti.

  Kaip ten bebūtų, aš džiaugiuosi šiuo pranešimu iTunes lange bei šį ateinantį antradienį pasibaigiančiu 18 mėnesių kontraktu su O2. Valio!! Yay!!

  Pirmas kartas, kai Kristina iškeliavo į Lietuvą atostogoms, o aš likau čia, Dubline, dirbti. Taip jau išėjo, nes Kristina ir visas likęs darbo kolektyvas gavo priverstines neapmokamas atostogas visam mėnesiui, kol renovuos restoraną. Paskutinį vakarą išdūmėme į miestą, į mūsų naujai pamėgtą restoraną „Cafe Topolis“.

  Maistas visados ypatingai skanus, ką beparagautum. Šiek tiek primena šiaulietišką „Brodvėjaus Pica“ interjerą. Ten picos kepamos atviroje, lankytojams matomoje, vietoje. Gal todėl ir traukia mūsų protus ir skrandžius šis gražus itališkas restoranėlis.

  Lažybos, mano nenaudai, prasidėjo po skanios ir sočios vakarienės bei didelės ledų deserto porcijos. Kaip mintis gimė, tiksliai negaliu atsiminti, bet sutikau išgerti šešis bokalus alaus per vieną valandą. Nusprendėm, kad restorane to nebandysime, tad išėjom ieškoti baro. Galvojom ieškotis kuo arčiau namų, kad nereiktų Kristinai po lažybų manęs tempti namo , bet nusigavom į, pakeliui buvusį, Temple Bar Pub’ą. Pradžioje galvojau, kad laimėsiu su mažesniais ar didesniais sunkumais, bet soti vakarienė Topolio restorane vertė abejoti savimi. Pagrindinis veiksmas užfiksuotas video ir foto reportaže:

  Noriu perspėti, kad visi grasinimai vaizdo įraše yra melagingi .

Lažybų startas ir mano pasipiktinimas kreivu filmavimu

  Galų gale supratau, kad skrandis per pilnas trims litrams alaus po sočios vakarienės, be to, vėmimas reikštų diskvalifikaciją , tad pradėjau taikytis su pralaimėjimu:

  Lažybas pralošiau, kas reiškia, kad generalinį namų tvarkymą teks daryti man vienam prieš Kristinai grįžtant iš lietuviškų atostogų.

  Praleidau vieną mažmožėlį – uostomą tabaką. Tame bare radau jo pirkt, tai pirmą niuchą, kai patraukiau, pajutau, kaip mano skalpas kartu su smegenais šąla nuo mėtinio tabako , bet buvo smagu, kai neblaivus… kai pagalvoji…

  Gerai, mielieji, iki kito reportažo!

  Su praėjusiomis šventėmis, mielieji ir mielosios, artimieji ir tolimieji! Cha cha.. Tai va, grįžtu su trumpučiu straipsniuku apie nusikalstamumą Airijoje. Tik mano pasakojime noriu atkreipti dėmesį į šio laikraščio (Hаша газета) skleidžiamas „nuotaikas“ apie lietuvius.

  Straipsnio pavadinimas „Lietuviams davė po aštuonis metus“. Dabar parašysiu poros minučių ir patys perskaitykite visą straipsniuką:

Lietuviams davė po aštuonis metus

Lietuviams Ruslanas Mineikas ir Ričardas Dilius skirta 8 metai kalėjimo už bandymą sunaikinti ir atsikratyti Rebekos Frenc palaikų, praneša "Irish Independent". 30-metę airę nužudė praėjusį spalį. Jos apdegusi lavoną rado sudegusios mašinos bagažinėje Veksforde. Garda mano, kad vienas iš nuteistųjų nužudė moterį vakarėlyje Patriko O’Connor’o namuose, o paskui lietuviai bandė sunaikinti kūną. Iš pradžių jiems buvo pateikti kaltinimai dėl Frenc nužudymo, bet posėdžių eigoje tardymo protokoluose buvo aptikti pažeidimai ir prokuratūrai teko atsisakyti šių kaltinimų. Teisiamiesiems buvo pateikti kiti kaltinimai – kad jie, bandė atsikratyti moters palaikų. Gruodžio 10-ą dieną teismas nuteisė Mineiką ir Dilių po 8 metus kalėjimo su sąlyga, kad jie išvyks iš Airijos, kai tik išeis iš įkalinimo įstaigos. Patrikui O’Connor’ui priteisė 7,5 metų kalėjimo, o lenkui Petrui Pasiakui 8 metus už trukdymą tyrimui.

  Čia tik vienas iš daugelio straipsnių, kuriais bandoma sutirštinti ar pakeisti ne tik spalvas, bet ir žmonių nuomonė, mąstymą.

Originalus straipsnis rusų kalba:

  Jei, kam įdomi šio rusiško laikraščio Airijoje straipsniai, daugiau galite rasti čia (nieko konkretaus nerasite nuorodose, bet niekas nedraudžia pasižvalgyt)i:

http://issuu.com/ananda7/docs/october-2010-web

http://nashagazeta.blogspot.com/

http://twitter.com/russianireland

P.S. Didelis dėkui ŽŽ už vertimą į lietuvių kalbą.

  Nieko čia daug nepridursi, bet matomai, akcija nėra visados gerai. Kartais geriau ja ir nepasinaudoti. Čia yra sūrio kaina €2,09, tačiau, jei pirksi du pakelius, reikės sumokėti €4,50! Kaip šaunu, kai akcijos metu permoki, vietoj to, kad sumokėtum mažiau…

  Čia tik mano priekabi akis tegali rasti tokias nereikšmingas detales gyvenime. Kaip ten bebūtų, būna ir geru nuolaidų. Čia, Dubline, mes labai mėgstame „Half Price“ (liet. pusė kainos) akcijas. Viena iš jų pritaikyta vaizdo grotuvui Philips:

  Per praėjusią numirėlių dieną nusipirkau skanų pyragėlį su razinomis. Valgiau aš jį po truputį kelias dienas ir paskutinį gabalėlį nusitempiau į darbą prie arbačikės. Valgau sau ir jaučiu, kad kažkas tarp dantų džirgžda. Išsitraukiu iš burnos kažkokį kietą daiktą suvyniotą į popierėlį. Iškart pamaniau, kad kažkas blogai atliko savo darbą gaminant šį skanų pyragą ir mintyse jau sukosi panašūs atvejai aprašyti laikraščiuose, kai kažkas rado pirštą duonoje, kai kažkas kitas rado varžtą ir t.t. Na, o aš radau žiedą. Jau buvau supykęs, kad dėl kažkokio molio neapdairumo dirbant pyragėlių fabrike, galėjau sutrupinti savo dantis.

  Prasitariau apie tai keliems darbe ir vienas airis mane apšvietė. Pasirodo, kad per Halloween’ą yra paprotys įdėti žiedelį į specialų Halloween’o pyragą ir kas jį suranda, manoma, kad ateinančiais metais tas žmogus susiras sau sutuoktinį ir gyvens ilgai bei laimingai. Man ši tema jau nebeaktuali, o ir žiedelis netiko ant piršto. Jei kam reikia vėselės, galiu atiduoti šį žieduką

  Niekados nemėgau šios šventės. Lietuviams ji svetima. Taip pat ir man. Nuo mažens augau ir žinojau, kad lapkričio 1-oji yra mirusiųjų diena. Linksmybės tądien? Pamiršk… Tai diena, kai visi eina į kapus, pagerbia mirusius artimuosius. Prisimena juos geromis mintimis ir stengiasi neprarasti ryšio su tais, kurie kažkados, o gal net ir prieš kelias dienas, dar vaikščiojo ant žemės paviršiaus ir kvėpavo tuo pačiu oru, kuriuo kvėpuojame mes, čia ir dabar – gyvi.

  Gyvenimas sparčiai juda pirmyn, o gal ritasi žemyn, tik to mes nematom. Kaip bebūtų, daug kas keičiasi. Keičiuosi ir aš.

  Nutarėme sudalyvauti Halloween’o  šventėje šiemet. Su Kristina apsilankėme parduotuvėje ir išsirinkome po kostiumą, specialiai skirtus šiai šventei. Kostiumai ne pigūs – nuo €30 iki €50. Abu išsirinkome vienuolių kostiumus, o mūsų neužmirštamam draugui Aliui daktaro „Driller Killer“ apdarą.

  Su Aliumi nusigavom į Wrights Venue. Kristina prisijungė vėliau, nes laisvadienio negavo tądien. Turiu pastebėti, kad ši šventė yra netgi labai nuostabi, nes tai tiesiog didelis didelis karnavalas!

  Keli spoileriai. Kaukė, kurią matysit ant mano veido, radau atsitiktinai prie įėjimo į klubą. Transformerio kostiumas buvo pats nerealiausias, nes jis iš tikrųjų galėjo transformuotis.

  Smulkmenas galėsim aptart susitikę, o tuo tarpu foto ir video momentai:

Antrosios vestuvių metinės buvo labai įsimintinos ir šaunios. Šiais metais šiek tiek pasitaisiau ir paruošiau Kristinai staigmeną, kurios ji tikrai norėjo – visa diena SPA centre. Užbėgsiu už akių ir prasitarsiu, jog ši idėja dalinai pasiskolinta iš Eduardo ir Marijos vestuvių metinių, kurias atšventė SPA centre. Gal kam nuskambės kaip tingus kopijavimas, bet tai ne tiesa. Pirmiausia, Kristina jau senai norėjo gero masažo ir net bandė susitarti su bendradarbe, kuri yra ir pradedanti masažuotoja. Bandžiau ir aš masažuoti prie žvakių šviesos, bet buvo ir taip, kad mano „masažas“ jautėsi keletą dienų po procedūros. Antra, perskaitęs Eduko ir Marijos tinklaraštį apie jų dieną SPA centre, supratau, kokio SPA turėčiau ieškoti – pirtis, garų kambarys, baseinas, sūkurinė vonia, pietūs, masažai ir šampanas.

Ieškojau nemažai, nes čia, Dubline, SPA centrai, o gal reiktų vadinti, centriukai, įsikūrė kokiam daugiabutyje, miesto centre, kur tik mažas kambarėlis su masažine lova, prieškambariu atsigerti arbatos ir viskas. To per mažai mūsų didelei šventei, pamaniau, ir ieškojau toliau. Pradėjau dairytis į prabangius viešbučius, kuriuose yra visko. Ir štai radau nerealų pasiūlymą – visa diena SPA centre, trijų rūšių masažai (90 minučių): veido, kojų su pedikiūru bei kūno nutrynimo, pasirenkami pietūs iš meniu, pirtys ir t.t. ir viskas už labai labai malonią kainą.

Kadangi mūsų metinės yra rugpjūčio 30-ą dieną, o ta diena buvo pirmadienis, tad SPA centre nebuvo nei gyvos dvasios apart mūsų. Jautėmės, lyg SPA būtų užsakytas tik mums vieniem!

Gerai, pradedam foto reportažą nuo čia. Po visų masažų mūsų jau laukė lengvi pietūs lauko kiemelyje:

Skaniai užvalgę ėjom toliau relaksuotis prie baseino ir džiakuzi. Užsakiau šampano. Beje, po vieną taurę mus pavaišino viešbučio sąskaita. Tiesa pasakius, tai buvo mūsų pirmas tikrasis šampanas, o ne, taip lietuviams įprastas, putojantis arba šampanizuotas vynas.

Nuotraukose nesimato baseino, kuriame smagiai paplaukiojau po visų masažų ir pirčių. Dabar šiek tiek vaizdelių iš persirengimo kambario:

Buvo vienas minusas. Pirtelės buvo atskirai tiek vyram, tiek moterim. Nors Kristinai gal ir pliusas buvo, nes galėjo nuo manęs pailsėti

Štai, šio viešbučio tinklalapio nuoroda bei SPA centras.

Labai dėkingi Povilui, kuris pabuvo vienas pats namuose ir leido mums pasidžiaugti. Tačiau išskirtinė diena vien SPA nesibaigė, grįžę pasiėmėm Povilą ir išlėkėm į miestą, kur atsidūrėme „The Pint“ pabe (angl. pub). Iš karto kyla klausimas, ką ten su nepilnamečiu vaiku veikti? Pirmadieniais ten koncertuoja Hot House Big Band džiazo grupė su septyniolika narių, tarp kurių yra ir vokalistas. Povilui labai patiko gyva muzika ir jis nieko panašaus prieš tai nėra matęs bei girdėjęs. Pasiklausykit lengvo džiazo iš to vakaro:

Buvo vienas minusas. Pirtelės buvo atskirai tiek vyram, tiek moterim. Nors Kristinai gal ir pliusas buvo, nes galėjo nuo manęs pailsėti .

Štai, šio viešbučio tinklalapio nuoroda bei SPA centras.

  Vokiečių alaus šventė. Kam įdomu, pasiskaitykite čia apie ją, o aš tesiu trumpą reportažėlį apie šią šventę Dubline.

  Ir vėl mes trise. Alius, Kristina ir aš nusigavom iki centro ir gražų skveriuką ant vandens ir įsiliejome į Oktoberfest’ą:

  Ši šventė artimesnė lietuviams nei bet kokia kita airiška šventė. Maistas pasakiškas, alaus bokalai litriniai, ko dar norėti? Norint pasiimti litrinį bokalą, reikėjo sumokėti penkių eurų užstatą. Bet mes – lietuviai! Bokalus parsitempėm namo, nors bokalų išsinešti buvo draudžiama.

  Ką tik grįžę iš Johnie Fox’s Pub ir visokių varlių bei sraigių prisiragavę, griebėm vokiškos mėsytės. Kristina dešrelę, Alius kumpio, o aš karką ir visi tai su skaniais skaniais raugintais kopūstais!

  Dar šiek tiek foto sesijos bei namo pargabenti litriniai bokalai:

  Straipsniukas apie šventę lietuvių kalba iš www.lietuviaiairijoje.com.

  Oficiali Oktoberfest-Dublin svetainė http://www.oktoberfest-dublin.com/.