Mindaugas ir Kristina

  Spalio mėnesį vyko tiuningo šou netoli Dublino, tad apsilankiau ten – Punchestown. Viskas nieko, kaip ir, bet… Ech tas bet… Už įėjimą atplėšė po 20 eurų, buvo itin šaltai vėjuota, tad žiūrėti driftingo varžybas tarp Airijos ir Anglijos (jo, čia ne per didžiausia konkurencija) buvo daugiau ištvermės, bet ne malonumo reikalas. Per varžybų pertrauka buvo galimybė pravažiuoti du ratus keleivio vietoje, aišku, tik už 10 eurų.

  Viduje sustatytos įvairiausios mašinytės, nuo paprastučių iki Mustang Shelby GT350. Nustebino viena VW Jetta su hidraulika. Žemiau įdedu video įrašą.

  O kas blogiausia, kad tą sekmadienį mūsų mašinai pradėjo kalti variklį, na, bet čia jau kita istorija. Šiai dienai, variklis jau pakeistas.

 

  19 d. atlėkė Alius ir movėm visi trys į Twisted Pepper naktinį klubą, kuriame lankėsi DJ Ben Klock. Klubas labai miręs (sprendžiant iš mano skonio receptorių), bet muzikėlė šauni.

 

 

 

 

  Po to myniau dviratį, Alių pavežiau ir taip parsiradome namo…

  Nusprendėme išlėkti kur toliau nuo Dublino, kaip kad senais laikais. Turėjome tik vieną laisvą diena kartu, tad toli neišsiruošėm. Waterford’as. Išvažiavom nevalgę, tad stabtelėjom pakelės užkandinėje, kurių čia nėra tiek daug, kiek Lietuvoje. Skaniai persivalgę, movėm toliau Waterford’o link. Pakelės kavinė buvo gan sena, tad tokiose būtinai rasi senovinių įdomybių:

 

 

  Kadangi dabar tik rašau, tai ne viską bepamenu, bet užsukom kažkokiame miestelyje apžiūrėti bažnyčios griuvėsių:

 

 

 

 

 

  Toliau pravažiavome Waterford’ą ir kėlėmės su keltu:

 

 

 

  Persikėlę atsidūrėm kelionės gale – iškyšulyje, pavadinimu Hook Head (liet. kablio iškyšulys). Pradėjo dulksna pūsti, tad ilgai neužsibuvom:

  Pasibuvom,pradėjo laaaabai lyti,tad patraukėm į pavakarę namo. Gavau taurę su užrašu “Man of the Year”. Nebeatgaminu, ką ten veikėm tuose namuose.. Reiks Kristinos.

  Apsilankėme dar viename spektaklyje, šį kartą Agatos Kristi voratinklis. Geras detektyvas. Po to dar buvom nuėję į filmą Maiklas Džeksonas: Pabaiga. Nieko ten įspūdingo, tik tiek, kad dar kartą išvydome jį paskutinį kartą ir pamatėme dalį to, ką turėjo žmonės pamatyti per jo koncertinį turą.

  Prie naujos darbo vietos (darbdavys nepasikeitė) yra kanalas. Po tą kanalą plaukioja daug gulbių. Žmonės jas šeria kožną dieną.

  Na ir trumpai apie vakarienę, alų, Lietuvos motyvus, prašančią pinigų babajienę ir oralinį malonumą…

 

  P.S. Apie tas elgetas… Visur jų yra buvo ir bus, bet šis atvejis, mano nuomone, yra apgailėtinas, nes labai retai kada pamatysi “babajienę” elgetaujančią be naujagimio ant rankų. Čia jau didelis, o gali pamatyt ir su pusės metukų vaikeliais, nors kitą kartą pagalvoju, ar negali jos būti pasiėmusios kokios lėlės… Mat jas velnias!

   Čikaga (angl. Chicago) miuziklas yra vienas iš nuostabiausių tarp miuziklų. Šįvakar apsilankėme Dublino Gaiety teatre pažiūrėti šio miuziklo. Vaidinimas vyko kiek daugiau nei dvi valandas. Viskas super ir įspūdinga. Bilietus pirkau telefonu, tad, kai pardavėja paklausė, ar man tinka paskutinis bilietas su “restricted view” (liet. apribotu vaizdu), atsakiau, kad neturiu kito pasirinkimo, jei tai paskutiniai bilietai. Šiek tiek nepatogumo buvo (mano sėdima vieta apibraukta mėlynai paskutinėje nuotraukoje), bet vakaro tai nesugadino. Jei, kas kada turėsite galimybių, būtinai apsilankykit tokiame miuzikle ir dar kituose, kaip kad Mulen Ružas (angl. Moulin Rouge), aišku.

  

 

  Antras apsilankymas Johnny Fox Pub’e

  Buvo laisva diena, tad nutarėm nulėkti į jau aprašytą Johnny Fox pub’ą. Ten nuvažiavom po 17 val. tad jau galėjom užsisakinėti iš pilno meniu, kur įtraukti karšti patiekalai. Kristina užsisakė rekomenduotą antį šampano padaže, o aš… nebepamenu, gal kažkokių jūros gėrybių. Labai neblogas pyragas yra, kuris parduodamas tik nuo 18-os metų, nes brendžio.

 

 

  Minde – namų šeiminiks

  Šitam paragrafe rašysiu, kaip “perėmiau” žmonos pareigas virtuvės srityje. Nesu šeimoj tironas, tad bandau žmoną kartais palepinti taip, kaip ir ji mane lepina, tad iššūkis – balandėliai ir desertui pyragas egzotiniu rasistiniu pavadinimu “Negro pilvas”. Daug ko nepripasakosi, tad užmeskit akį į “fotoreportažą”:

 

 

 

 

  Gineso ežeras ir Sally’s Gap

  Tik atvažiavę į Dubliną girdėdavom apie kažkokį tamsų Gineso ežerą ir bairius apie Sally’s Gap. Sally yra moteriškas vardas, o gap reiškia tarpelį. Juokauja klausdami: “Ar matei Sali tarpelį?”. Tai susižinojom kur tie du dalykai yra. Pakeliui važiuojant yra Enniskery Powerscourt. Jei pamenat, raįiau apie krioklį ten. Tad šalia to krioklio yra ir graži didelė pilis su sodais. Užvažiavom į tuos sodus ir pilį ir po to į Wicklow nacionalinį parką, kur ir randasi Gineso ežeras su Sally’s tarpeklis.

 

 

 

 

  Kaip tik laisvas savaitgalis, taip krepšinis, bet čia ne apie tai

  Tai va, važiuoju sau greitkeliu pavadinimu N7 į Naas pas buvusį grupioką kašio palošt. Lietus pila, kaip iš kibiro. Minu 16. Žiūriu, prisiekę baikeriai skuodžia per lietutį. Peržiūrint įrašą galima daryti išvadą, kad jų ten buvo…

  Apie gerą orą ir paplūdimį

  Airijoje, kaip niekad šią vasarą išpuolė itin geri, karšti orai. Abiem laisvadienis, tad nutarėm nulėkt į netoliese esančią salą, kur privažiuoti galima su mašina prie pat jūros. Čia labai paprasta, sustoji parduotuvėj, nusiperki vienkartini “barbeque” ir paruoštos mesytės kepimui ant laužo. Nulėkėm į tą vietelę, pasikepėm, užkandom. Sekantį kartą susiruošėm anksčiau ir spėjom pasideginti, aitvarą paleisti. Dabar pas mus laikosi apie 20 – 25 laipsnius šilumos.

 

 

  Žvejyba Atlanto vandenyne

  Šis pasi9lymas žvejoti, jau buvo trečias. Į pirmus du atsisakiau, nes taip lėmė nepalankios aplinkybės, tačiau yra sakoma, kad trečias kartas nemeluoja. Susiklostė taip, kad važiavau be Kristinos. Tai buvo pirmoji žvejyba iš laivo Atlanto vandenyne. Laivelis pigus – 400 eurų. Susirinkom 12 žmonių, tad kiekvienam kainavo 35 eurai. Į kainą įėjo ir mešlerės. Iš Dublino teko lėkti į Sligo:

  Pirma stotelė – skumbrės, toliau menkės ir kas papuolė. Prisigaudėm skumbrių, po to jas supjaustėm ir naudojom kaip jauką gaudant menkes ir pan.. Pagavo vienas rykliuką (angl. dogfish), kurio oda kaip švitrinis popierius. Seniau jūreiviai jo skūrą naudodavo deniui valyti:

 

 

 

 

 

 

  Paskutinė mano dovana buvo, turbūt, labiausiai nenusisekusi iš visų dovanotų – kambarinė antena. Taip taip, suprantu, kaip tai prastai skamba. Tada pagalvojau, kaip Kristinai patinka žiūrėti įvairiausias programas, praleisti pusdienį prie TV ekrano valgan desertus, saulėgrąžas. Bėda ta, kad kambarinė antena su papildomu stiprintuvu tetraukė keturis kanalus ir šiaip žodis “antena” Kristinai nuo pat pirmos sekundės atrodė nevykusi mintis. Galbūt taip ir buvo.

   Prieš savaitę pagalvojau, kad noriu kažką padovanoti vėl, tik šį tą geresnio, nei praėjjusįjį kartą. Prisiminiau, kad praeitą vasarą būnant Lietuvoje Kristinai į akį krito iPod Shuffle. Tokį ir nupirkau. Dovanodamas žinojau, kad tai gali būti ne toks muzikos grotuvas, kurio ji norėtų, o ko nori moterys, niekas nežino iPod Shuffle neturi ekranėlio ir yra itin primityvus (groti, stop, pauzė, pakeisti dainą). Pamaniau arba šis, iPod Shuffle 2G, paprastas ir mažytis (sporto klube tinkamiausias), arba iPod Nano 4G (4th generation arba 4-oji karta), kuris turi ekranėlį, rodo dar ir nuotraukas bei vaizdo įrašus ir turi dar daug kitų įdomybių. Ekranėlio nebuvimas buvo lemiamas argumentas. Kitą dieną pakeičiau į mėlyną iPod Nano 4G, kuris labai patiko. Siūlau pažiūrėti trumputį vaizdo įrašą apie iPod Nano 4G galimybes.

 

Nepavykusi dovana antena, iPod Shuffle 2G ir iPod Nano 4G:

  

  Visų pirma visus su Šv. Vėlykom! Kadangi mes ne itin švenčian, nes čia visi perka šokoladinius kiaušinius nuo kelių eurų iki vieno šimto eurų – biznis, bet ne šventė. Norėjau trumpai pasipasakot, kad buvome 3D filme Monstrai prieš Ateivius (Monsters vs Aliens). Kadangi 3D filmą matėmė pirmą kartą savo gyvenime, tad buvome maloniai sužavėti realumo įspūdžiu, tad patariame būtinai nueiti ir pažiūrėti šį ar bet kurį kitą 3D filmą! Pojūtis ypsūdingas.

  Žvejyba, man šis reikalas retas, tačiau laukiamas. Vakar, prigriebęs draugą Alių, numovėm į Tullamooe pas Robertą ir tryse išlėkėm prie Brosnos upės. Paspiningavom be rezultatų, dėja. Mašinoje vežiojuosi aitvarą, tad prigriebėm į ribalkę, bet ne tik, kad nekibo, bet ir vėjo nebuvo, tad nei žvyno, nei uodegos, anei vėjo. Visgi pabuvom gamtoj, pailsėjom ir gerai praleidom laiką.

 

   Grįžus į Dubliną dar užsukom į Eddie Rocket’s užkandinę. Ji įdomi tuom, kad atmosfera padaryta kaip šeštojo dešimtmečio amerikos užkandinės. Yra įvairiausių užrašų ant sienų, kaip kad “Our waitress pinch back” (liet. “Mūsų padavėjos žnybia atgal”), ant darbuotojų kepurėlių užrašyta “Eat and get out” (liet. “Valgyk ir nešdinkis”) ir daug kitų užrašų. Yra muzikos aparačiukas, kur įmetus 20 ct galima pasirinkti muziką, kuri bus grojama tuoj pat visoje užkandinėje.

 

 

   Prikimšus skrandžius su Aliumi pažiūrėjom naująją ketvirtą dalį “Greiti ir įsiutę”. Filmas su tęsiniu. Vadinas lauksim, o gal ir nelauksim penktos dalies. Filmas patapęs ganėtinai banaliu, bet kas nematė pirmųjų dalių patiks.

  Buvo jau kelinta diena, kaip vyravo gražus oras. Aitvarą turėjom jau kuris laikas, tad išlėkėm į pajūrį paleisti jį, tik užklupo lietutis ir vėjo greitis buvo 49 km/h. Pagal instrukciją rekomenduojamas vėjo greitis tarp 13-50 km/h, tad nerizikavom ir nudūmėm į parką prie Malahide pilies.

 

 

 

  Aitvaro plotis 190cm, virvių ilgis po 25m, kainavo 8 eurus. Pažiūrėjau žaislų parduotuvėje Toymaster, tai panašūs kainavo 40 – 50 eurų – baisu!

  Teko gerokai pavargti, kol pripratom ir išmokom valdyti, dabar norėčiau kokių 3 ar 4 metrų pločio.

 

 

 

 

 

 

  Baigę reikalus su aitvaru apsilankėm Dublino centre esančiame Ambassador pastate, kuriame domenstruojama “Bodies The Exhibition” (liet. “Kūnai, paroda”) parodoje. Bilietuko kaina 20 eurų asmeniui. Daugiau nuotraukų galima rasti google paieškos sistemoje. Joje pastebėjau ir daugiau kitokių figūrų, nei buvo parodoje Dubline. Greičiausiai ši paroda vienu metu vyksta net keliuose pasaulio vietose.

  Paroda verta dėmesio. Pateikta itin originaliai ir įdomiai. Vienas iš pavyzdžių, kai imituojamas futbolininkas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  Įdomu tai, kad šie “manekenai” yra tikri žmonės su tikrais kaulais, sausgislėmis, venomis ir kitais organais. Yra žmogus, kurio visi kaulais atskirti nuo audinių ir išlaikyta tikro žmogaus forma. Negana to, atskirtos dalys yra susikabinę rankomis lyg du atskiri žmonės.

  Persikraustę į naują būstą galime džiaugtis židiniu. Būdamas lietuvis iš lietuviško krašto tempiu namo medieną iš darbo. Negi eit ir pirkt dabar malkų iš prekybcentrio? Aišku, kad ne. Yra darbe viečikė, kur išmeta nereikalingus daiktus netinkančius prekybai ir panašiai, bet realiai dauguma yra gerų dalykų, netgi su originaliomis nepraimtomis pakuotėmis. Bet mano tikslas – mediena. Pirmoje vietoje eina paletės. "Sutvarkiau" vieną spintą, nekalbant apie paletes. Židinys yra, malkų yra, graži žmona namie prie degančio židinio yra, raudono vyno yra, nuotaika gera yra ir t.t. Kaip sakant, viskas yra, o ko nėra randam Buvo keli savaitgaliai, patingėjau išsinešti tarą, tad po kurio laiko susikaupė… Ne vien puslitriukai, kaip matot iš nuotraukos

  

   Sveiki, kas lankydavotės čia ir bandydavot sekti mūsų – Kristinos ir mano – gyvenimėlį svetur. Po techninių nesklandumų su IPT (interneto paslaugų tiekėjas). Kadangi internetas buvo tik bandymo stadijoje ir viešai neprekiaujama, tai reikėjo tikėtis nepilnaverčio interneto. Dabar testavimai juda pabaigon, tad internetas pradėjo veikti sklandžiai, nors prieš keleta dienų paskambinau ir paprašiau, kad nutrauktų sutartį. Kovo 16d. bus nutraukta, tada turėsime kitą interneto tiekėją, su mums geresnėmis sąlygomis.

  Daug laiko praėjo nuo paskutinio pranešimo, daug ir ko įvyko, pasistengsiu trumpai aprašyt, ką veikėm ir kur. Mažiau teksto, daugiau iliustracijų.

  Įšlubuoju į tuomet naujus namus, dabar jau geriau neprisiminti jų…

  Grižus iš LT į IE pavyko sudalyvauti atrakcionuose, vienam buvo ne šuns papai – ojojoj…

  Praėjo 11 dienų po operacijos, tad reikėjo traukti siūlus lauk. Pritaikiau technkika DIY (do it yourself):

 

 

  Kai siūlų nabėr, tai galima ir į naktinį klubą užsukt, o po klubo namuose pratęsimas…

 

  Airijoje gyvena keli mano grupiokai, tad su dviem iš jų artimiau palaikome ryšius. Lapkričio 8 d. sudalivavau (dėja vienas, Kristina dirbo) Aliaus (antras iš kairės) 25-etyje.

  Sutikome Šv. Kalėdas pas buvusį grupioką Tullamore mieste, tame mieste gaminamas garsus airiškas viskis tuo pačiu pavadinimu. Kalėdos buvo smagios ir dovanų gavome po porą gerų naminių vilnonių kojinių

 

  Saulio 6 d. atskridom į Lietuvą ir padarėm didelį siurprizą visiems, nes nebuvom pranešę, kad grįžtam namo penkiom dienom. Siurprizas pavyko net labai Per tas kelias dieneles labai daug ką spėjom nuveikti… Ir Jūrmaloje Lyvų akvaparke pasimaudžiau su bratka, Vilniuje pas Gyti brendžio, viskio paskanavom, mažąjį Maironiuką aplankėm, sudalyvavom Ogio gimtadieny, net manikiūro procedūrą pirmą kartą gyvenime "apturėjau".

 

 

  Nepavykusią kelionę į Dominykos respubliką teko pakeisti į Lanzerotės salą Kanarų salyne (Ispanija). Ilgas pasakojimas, kurį pasistengiu aprašyti kitą kartą. Lanzerotėje buvo faina. Apie atostogas taipogi plačiau parašysiu atskirai.

 

  Grįžus iš atostogėlių nusprendėme kraustytis ir gyventi vienu du abu. Radom, persikraustėm ir gyvenam toliau dar geriau

  P.S. Bybex retai naudojamas žargonas žodžiui "sygrįžti" apibrėžti.

  Taigi taip atsitiko, kad neradau laiko prisėsti ir vis papildyti blog’o. Kadangi po darbų sėdžiu vienas namuose (Kristina darbe) su didelia ledų porcija, tai pradedu…

  Darbe, kalbu apie būtent apie savo, – mišrus kolektyvas. Dirba 6 airiai, 2 turkai, 2 lietuviai (įskaitant mane) ir besikeičiantys indai, pakistaniečiai. Vienas iš airių, kuris dirba nuo prekybos centro atidarymo nėra labai mėgiamas kolegų, tad visi pasišaipom bent menkiausiai progai pasitaikius Vienas iš geriausių pasišaipymų pradėtas gaminti šiandien ir bus išplatintas darbe apie tą airį (lietuviai valytojai jį vadina egzema). Turinys labai paprastas )))

 

  Praėjusį trečiadienį ir ketvirtadienį buvom išlėkę į “Trečiąją išvyką po Airija”. Apie šią išvyką kitą kartą, gal rytoj po darbų.

  Vietiniai chuliganiūkščiai (šiaulietiškai “forsai”, vietine airių kalba “knackers”) išdaužė prekybcentrio, kuriame dirbu, Tesco langą. Kalbama buvo, jog šio lango pakeitimas kainuos apie 3000 eurų. Gerai, kad nors langai dvigubi, tad vėjai nešvilpauja. Numana, kas tai padarė, nes prieš darbo pabaigą, kaip tik turėjom konfiltą su keliais pacaniukais. Konfiktas tas, kad jiems nėra įėjimo į prekybos centrą, tad išmetėm (turkas ir aš) juos lauk. Spėju, kad tie patys “veikėjai” vėliau apie 1 val. nakties grįžo ir padarė tai, ką padarė.

  Airijoje, nors gal klystu sakydamas, kad Airijoje, gal tik išsigimusioje jos sostinėje Dubline, yra pilna visiškų debilų ir dar nemąstančių! Asmeniškai nemačiau, bet draugai pasakojo, kad vieną kartą matė nėščią airę gal aštuntame nėštumo mėnesyje sovinčią lauke prie baro ir ant pilvo pasidėjusi alaus bokalą. Kad gėrė tą alų manau nebereikia pabrėžti. Kaip tik teko užfiksuoti rūkančią nėščiąją. Noriu pastebėti, kad tai ypač dažnas vaizdelis Dublino gatvėse. Cigaretę laiko dešinėj rankoj.

 

 

  Antradienis (liepos 29d.). Buvo laisvadienis (man). Kristina dirbo tądien. Verta paminėti šį įvykį, nes tai pirmoji žvejyba Airijoje ! Viskas gan paprasta. Jau kurį laiką dirbu kartu su bendrataučiu ir bendravardžiu. Vienas iš tautiečio bendradarbio Mindaugo hobių yra žūklė. Tad prieš keletą mėnesių pakalbėję apie žvejybą “kada nors” ir “kur nors”, nusprendėm taip ir padaryti.

  Po pirmadienio darbų numigęs vos 4 val. atsikėliau 3 val. nakties ir išlėkiau iki centro pas Minde. Pakeliui sustabdė policininkai su civiline mašina (čia nemažai tokių), mat nepatiko mano neatsargus vairavimas. Teko trumpai suvėblenti “Sorry, I’m late, going fishin’, I didn’t mean it…” ir toliau “pašol”. Mano kolega turėjo visą reikiamą įrangą nuo A iki Ž, tad 5 val. 30 min. mes jau vietoje ir aš rišu antrą kartą kabliuką, nes bandant matuoti gylį švinas užstrigo tarp akmenų… Dvi su puse val. jokio “kliovo”. Tai nusprendėm nors kilbukų eit pagaudyt, nors ką nors pagaudyt. Kilbukai 0,5 metro gylyje kibo šiaip sau. Atvažiavo inspektorius, tad visus paleidom, nes baudos galima gaut, dar kiek pamirkę, nes lietus lynojo, varėm namo. 12 val. ju buvau namuose ir “dėjau" į akį”.

 

 

 

 

  Žvejybos vieta:

  Nesaikingai vartojant alkoholį "pelkėje" pas draugus, išgirdome apie vieną pub’ą (smuklę) pavadinimu Johnnie Fox’s Pub (įkurtas 1798 metais). Senų ir įdomių smuklių/barų čia, Airijoje, tikrai nemažai. Kai pasakė, jog ten yra buvę įvairūs įžymūs žmonės, o tarp jų ir buvęs Lietuvos prezidentas, beje pirmasis prezidentas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Algirdas Mykolas Brazauskas, nusprendėme ten nuvažiuoti kurią nors dieną.

  Ketvirtadienis laisvas abiems, tai kodėl gi nenukeliavus į Johnnie Fox’s Pub? Atsikėlėm ir lekiam! Prieš tai pasiskambinome draugui ir pasiteiravome kur jis randasi. Liepė važiuoti į Tallaght ir jau ten pasiklausinėti vietinių kur toliau važiuoti. Nukakom ten gan greitai. Paklausus vietinio, kur tolia važiuot, atsakė, kad pasuksi ten ir ten ir tiesiai pro kalnus… Taip ir padarėm. Kai jau pajutom, kad kažkas nebeto, vėl atsiklausėm kažkokių vietinių kažkur ir tada žmonės nurodė tiksliai kur tai yra ir teko važiuoti ilgą kelią atgal ir aplinkui, mat į minėtą Tallaght iš vis nereikėjo važiuoti. Bet skųstis negalime, nes pasivažinėjome kalnų keliukais, net ausis užgulė nuo aukščio į kurį pakilome, vėl prisiminiau draudžiamuosius ženklus 100 km/h ir dviejų metrų pločio vinguriuotus keliukus ir tik ties rimtais posūkiais keli ženkliukai su užrašu "slow" (smagu jais pavažinėt).

  Pasukom atgal į greitkelį M50 juosiantį aplink visą Dubliną. Vietinis griežtai nepatarė bandyti važiuoti trumpesniu keliu per kalnus. Sakė, aš pats to nedrįsčiau daryt, nes pasiklysti yra 100%… Galų gale, padedami naujojo telefono (Nokia N95 8GB), kuris turi integruotą GPS imptuvą, atkeliavome į kelionės tikslą – Johnnie Fox’s Pub’ą. Kelionės maršrutas atrodė taip:

  Trumpai paaiškinsiu spalvas:

• Raudona – tai kelias kurį važiavome su klaidinga informacija. Ten, kur susikerta raudona ir žalia linijos, yra Tallaght. Ten, kaip minėjau, vietinis nurodė važiuot pro kalnus. Kiek pavažiavę ir supratę, kad jau klaidžiojam (GPS neaptiko to mūsų bariuko, čia iki melynos linijos), pasiklausėm kito vietinio, kuris nurodė teisingą kelią;
• Mėlyna – tai tolimesnis kelias tikslo link su jau teisingais nurodymais;
• Žalia – tai aiškus kelias namo su dideliais kamščiais magistralėje su trimis juostomis į vieną ir į kitą pusę…

  Apytikslus kelionės maršrutas buvo apie 90 km +/-.

  Na ir kaip be keletos nuotraukų iš kelionės P.S. priminsiu, jei nežinojot, kad paspaudus ant nuotraukos, pamatysite ją didesniu dydžiu.

 

 

 

 

 

 

 

  Pamatėte ką valgėm – Kristina krevečių, o aš krabų žnyplių salotas – įrankiai taip pat neblogi Ten viduje pilna įvairiausių visokiausių nesąmoningiausių dalykų (įvairiausios senos reklamos, plakatai, daiktai vienu žodžiu belekas…).

  Dar keli filmuoti mūsų reportažai iš įvykio vietos

  Dainuojantis elnias:

  O kai jau peržiūrėjot nuotraukas ir reportažą, tai galite apsilankyti Johnnie Fox’s Pub 360 lapsnių apžvalgos svetainėje!

  Prisiminiau, kad šį bei tą įdomesnio vis pafilmuodavau ir į youtube (video grojaraštis) įdėdavau. Šis bei tas pasikartos iš ankstesnių dienoraščio temų, bet ne patys vaizdai. Pradžioje gal pradėsiu nuo arčiausių įdomybių…

  Pradėsiu nuo antrosios kelionės į Brėjų (Bray) su draugais, kurie mus atvažiavo aplankyti iš Londono. Nuotraukų nebededu, o tik video…

  Toliau priminsiu apie kelionę prie krioklių…

  Gaila, kad prastoki matosi, bet užfiksavau dvigubą vaivorykštę dirbdamas prie namų…

  Kai dirbdavau Fingle (Finglas), tai ten netoliese matosi kalnai ir kai aušta, būna labai gražių vaizdelių. Kelis kartus net kamerą atsinešęs buvau, bet nepasisekė su orais tais kartais.. Tai galit pasižiūrėt tik mobiliuoju tel. filmuotą saulėtekį:

  Visai "neprastai" atrodo čia Dubline miesto autobusai, tie senesni. Mažumėle praleidžia…

  Teko įsmukti dykai įvienas futbolo varžybas vykusias Croke Park’e. Esmė paprasta, Croke parko apsauga yra mano kompanija, tad iš po darbo su darbine apranga nuvažiavau į stadioną ir mane praleido pro vartus kiti psauginiai, nes pamanė, jog aš ten (stadione) taip pat dirbu. Buvo dar en papildomų bairių, bet čia prie alaus tepasakot

  Pirmasis naktinis klubas, kuriame apsilankėme (su Maironiais) buvo BarCode (bent jau taip mes vadinom)

  Na ir pabaigai pateiksiu airišką Hallowe’en…

   Tai šiam kartui tiek. Nepamirškit, kad mes irgi Jūsų pasiilgom

  Per 9 mėn. tebuvom 3 kartus dviejuose skirtinguose klubuose. Tad nusprendėm išlėkt į "Down Town" (liet. miesto centras). Nuėjom į pirmą klubą "Redz", tai labai prastai ten pasirodė, kaip kokiame "Studentų kampe" gal net baisiau Movėm skersai gatvę į "Q" barą/naktinį klubą. Ten reikailai kiek geresni, bet mažai žmonių. Tada traukėm į trečią ir paskutinį kažkokį "…simons", nuotraukose maždaug atsispindi nuotaikos Nuotraukose klubai taip ir eina iš eilės (1, 2, 3). Paskutinėje jau "stipriai apšilę"

 

  Buvom su keliai rusais. Bendradarbio (irgi Minde) sužadėtinė su broliu prisijungė. Jie ir aprodė klubus.

  Na o ryte viskas taip, kaip ir kiekvieną rytą po geros nakties Veide to aišku nesimato, bet dabar berašydamas dar jaučių "garuojantį" alkoholį Gerai, kad yra restoranas, kur barščius gamina, tai pusryčiai gan lietuviški buvo.

  Taip "iškrito", kad abu nedirbome. Gal ir būtume daugiau ką nuveikę, bet aš atsikėliau kažkur apie 14 val. Dieną, tiksliau antrąją jos dalį pradėjome nuo sporto klubo. Ten pabandėme ir Lietuvoje pirktą foto žaisliuką "Olį"! Taip fotografai mėgsta jį vadinti, kalbu apie Olympus Mju 1030 SW fotoaparatą, kuris yra atsparus ne tik iki 10 m. po vandeniu (su papildomu dėklu galima ir giliau), bet ir atsparus nuo smūgių. Jei išmestumėm iš 2 m. aukščio ant žemės, tai jam nieko nenutiktų. Dar atsparus iki -10 laipsnių pagal C.

 

  Kadangi sniego čia nėra, daužyti "niftiemu" irgi nesinori, tai teko nerti

  Po to movėm į kiną. Jei skaitėt ankstesnį įrašą, tai pridursiu tik tiek, kad šis filmas buvo kur kas pigesnis Dar einant į kiną viena nuotraukėlė… Tiesa, Spire of Dublin (lietuviai vadina tiesiog "špylius") yra 120 m. auščio ir berods kainavo gal apie 6 mln. eurų (nežinau ar įsiskaičiuoja visa O’Connel gatvė ar ne).

 

  Ir štai sėdim kino salėje naujame filme Hancock. Aš kaip visad pasinaudoju savo senuoju ir ŠU universitetui neatiduotu studento pažymėjimu ir gaunu kelių eurų nuolaidą O filmą patariu visiems pamatyt

 

  Po filmo namo, o namie šiek tiek ledų, braškių ir rausvojo vyno. Kaip tik 3 m. ir 7 mėn. kaip esame kartu. Tai tiek apie tą eilinį ketvirtadienį…

Ilgai atidelioję visgi susiruošėme į mūsų “brangiausią” filmą – Seksas ir miestas. Iš pradžių filmas nepasirodė toks brangus. Bilietai kainavo 17 eurų dviem, spragėsiai, gėrimai dar 13 eurų. Ėjom į kiną su šypsenom…

Kristinai už 40 min. jau reikėjo būti darbe. Nuskubėjome prie mašinos ir pamatėm…

Kristinai teko važiuoti su taksu į darbą, spėju kainavo apie 30 eurų, tad bendra suma susidarė apie 180 eurų. Va… Dviejų dienų alga nuplaukė.

  Kai išpuola laisvos dienelės abiem kartu, tai kartais, kai geras oras, išsikepame kepsniukų:

 

 

   Tiesą sakant, galvojau dar prieš skrisdamas į Dubliną pradėti rašyti internetinį dienoraštį (angl. "blog") http://emigrantai.blogspot.com, kad visi, kas norės galėtų pamatyti, ką mes veikiame Dubline ir kaip mums sekasi. Tik atskridęs parašiau vieną įrašą, bet tuom viskas ir baigėsi. Dabar atgijo ši mintis ir štai nuo pradžių!

  Mes atskridom! Buvo labai įdomu skristi pirmą kartą. Turėjau nuotraukų keleta iš lėktuvo, prie lėktuvo ir pan. bet dabar "nabėr"..

  Trumpai apie tai, ką mačiau ir kas nepatiko/patiko. Žiemą dirbau Finglas rajone (pats bjauriausias Dublino raj.) ir aišku teko apsirgti kokiu tais biesu, kad gerklę skaudėjo ojojoj kaip, tad vaikščiojau štai toks darbe:

  Nuėjus į valgyklą gaudavau iš virėjo (egiptiečio) už "trajaką" pavalgyt labai skaniai ir aštriai:

  Tam pačiam Fingle žmonės labai "mandagūs" ir pvz. dviratį pasistato, eidami į parduotuvę, štai taip (turbūt todėl, kad išeidamas iš parduotuvės nepamirštų, jog atvažiavo ratuotas…):

 

  Eidamas po darbo namo per miestą pamačiau gražiai ir tvarkingai sukrautas šiukšles.. Na ten su jomis yra didelė problema… Štai ir darbe KFC pavalgė ir po valytoj nuneštų šiukšlių štai kas lieka vis tiek…

 

  Dar tam pačiam Fingle toks diedas atlėkdavo su vilasapiedu ir ne vienas:

  Duodavo jis ir šuniui lesų palaižyt, po to pats.. po to vėl šuniui.. na vienu žodžiu ne koks vaizdelis

  Dar keletas nuotraukėlių iš darbo su slovaku Martinu ir virtuvėlėj:

 

  Štai čia yra 2008 metų Mercedess-Benz TAXI! Ar galit patikėt? Na esmė ta, kad čia dar ir ne tokių galima taxų pamatyti

  Dar Lotus mačiau nesenai, o ten tai patiko aparatas. 90′ųjų metų, bet oho

  Jei dar apie mašinas, tai vieną naktį pareinant iš klubo radau Ford Focus naują su tokių ratu:

 

  Tarp kitko.. kadangi moku kelis žodžius kinietiškai, tai parodysiu kaip kinietiškai rašosi "Kaip tau sekasi?" (angl. "How are you?"):

  Taip tenka keltis šeštadienį ir norom nenorom eiti 2 min. į darbą Aišku prieš tai pasitikrinu paštą ir parsiųstus filmus/serialus.

  Vakarop, po darbų, jau kita atsmosfera, bet ta pati vieta. Jo, miego trūksta. Reiks taip ir padaryt – miegot… O po miegų Kristiną iš darbo parsivešti.

  Gyvename šiauriniame Dubline. Žiūrint į žemėlapį orientyras būtų mėlynas ženkliukas N32. Mūsų rajonas vadinasi ClareHall (Dublin 17). Antrame paveiksliuke matysit užrašą "Dublin 17", o ne "N32".

  Čia jau platesnis Dublino žemėlapis. Ten nemažai ką galiu parodyt Pradėsim nuo mūsų gyvenamosios vietos. Kaip ir sakiau, žiūrėkit "Dublin 17", o jei dar tiksliau tai ties "l" raide. Pirmas Kristinos darbas buvo ten, kur užrašas "Dublin" – miesto centre. Dabar dirba miestelyje prie jūros – Malahide (galit matyti pačiame viršuje prie Swords). Kur aš dirbu žinot – šalia namų

  Gal truputi apžvelgsiu, ką čia esam apkeliavę įdomesnio. Matosi toks pusiasalis, beveik kaip sala. Jame yra miestelis Howth. Tai ten buvo pirma išvyka su Maironiais į šiokią tokią airišką gamtą. Pamatėm Airijos jūrą, kalną, pamenat nuotraukas?

  Kiek aukščiau žemėlapyje yra toks Portmarnock. Ten labai gražus paplūdimys, kuris nuo mūsų namų gal 10 min. kelio.

  Toliau persikelkime į apačią – Bray. Tik užstoja baltos raidės. Tai ten buvom vėlgi su Maironiai nuvykę prie nemažo krioklio, nemažo sakau todėl, kad Šiauliuose ir Salduvė atrodė didelė savu laiku

  Dar matosi paryškintu šriftu Dun Laoghaire. Ten vyko antroji airiška Kaziuko mugė. Buvo nebloga diena. Dar buvęs grupiokas Alius prisijungė iš Naas (lietuviai vadina Neisu).

 

Nuotraukos iš Howth:

(pirmą kartą)

 

(antrą kartą)

  

 

Čia toks paplūdimys yra netoli mūsų… Žmogeliukai ateina su nemažais aitvarais

  Kaziuko mugė:

  Nuotraukos iš Kaziuko mugės (spausti čia).

  Bray (Brėjus):

 

  Kažkur minėjau krioklį, taip? Krioklys yra prie Enniskerry (kairiau ir žemiau nei Bray). Štai keletas kadrų:

  

 

  Dar teko pabuvoti kartinguose:

  

——————————————————————————————————————–

Taigi tiek šiam įrašui. Toliau stengsiuos atnaujinti normaliai Respects!