Mindaugas ir Kristina

Citata iš skolinto tinklaraščio:

Avarija ir policijos darbo ypatumai

Šiandien po pietų apturėjau savo pirmą eismo įvykį. Tikėkimes paskutinį.

Nieko neįtardamas važiavau sau darbo reikalais į Sodrą, kol Eišiškių pl., asilas už Volvo S60 vairo bandė mane lenkti !kelkraščiu(dešine puse)! spausdamas virš šimto. Na rezultatas manau aiškus: jį sumėtė. Man stabdant, o jam stumiant mane į priešpriešinę eismo juostą, sustojau pusei mašinos kirtus ištysinę vidurio liniją. Volvo sustojo griovy, atsitrenkęs į žemės sankaupą.

Pats nesusižalojau, Volvo vairuotojas susikrūvino sau veidą, bet nuo kažko rimtesnio jį apsaugojo oro pagalvės.

Aprimus aistrom po smūgio, skambinau policijai. Volvo vairuotojas, ryškiai girtas, maldavo manęs to nedaryti. Siūlė pradžioj 1000 Lt, paskui 2000 Lt, dar vėliau 3000 Lt. Mašina mano smarkiai apgadinta nebuvo, bet kadangi aš geras ir sąžiningas, ir visas šitas reikalas man galėjo baigtis žymiai liūdniau, jei tuo metu kai aš atsidūriau priešpriešinėj juostoj į mane dar įvairuotų kokia fūra, kurių šitoj miesto dalyje TIKRAI netrūksta, + vairuotojas buvo girtas, todėl apie tarimasi iš mano pusės nebuvo jokios kalbos.

Atvykus netoliese buvusiems pareigūnams, Volvo vairuotojas iš karto nuėjo draugų ieškoti. Po kelių minučių prie manęs prieina policininkas ir sako: “Čia toks pažįstamas, gal gražiai viską išspręsim”. Girdėjau daug istorijų apie mūsų policiją, bet jau tokio tiesmukiškumo tai jau tikrai nesitikėjau! Priminiau jam jo policininko statusą ir, kad jis geriau turėtų žinoti kaip tokiais atvejais reikalai sprendžiami.

Per tolesnes 10 minučių nieko nevyko. Volvo vairuotojas ir toliau kažką aiškino policininkamas, kas minutę prieidamas prie manęs ir prašęs “būti žmogumi” ir “susitarti gražiuoju be policijos”. Aš jam rodau į ekipažą, sakydamas – “o kas čia?”. Galiausiai ir pats pagalvojau “o kas čia”? Gi nieks nevyksta. Nuėjau paklausti kokio velnio mes čia stovim ir ko laukiam. Paaiškėja, kad atvyko apsaugos policija, nustatyti eismo įvykio fakto, o dabar laukiam kelių policijos

Po dar kokių 10 minučių sulaukėm ir kelių policijos, buvęs eismo vietoje ekipažas su jais mandagiai pasisveikino rankų paspaudimais ir vienas iš jų ne per nelyg tyliai rodo į mūsų avarijos kaltininką ir sako: “pažįstamas”. Na galvoju viršūnė, laikas ir man pažįstamu ieškot. Mano sesuo atlikinėjo praktiką komisariate, tai skambinu. Ko pasekoje iš Maximos atskuba mama, sesuo ir dar ir senelė – apsipirkinėjo tipo kartu Giminių jauduliai tegul lieka nepapasakoti, nes neįdomu manau

Prieš suvažiuojant visoms mano giminėms(vėliau dar ir tėvas pasirodė, iš mamos sužinojęs apie reikalą šitą), vėl gavau klausimą, tik šį kartą iš kelių policininko: “ar pinigų nesiūlė?”. Na aš jam atsakau, kad: “siūlė, ir daugiau negu žalos padaryta”, dar porą sakinių apie aukštus idealus, apie vairuotojo girtumą ir pan. Policininkas matyt pagalvojo: “durnas” arba “šiaip ne iš Lietuvos”, todėl staigiai pakeitė temą. Toliau aptarinėjome “Kaip įvyko ši avarija”.

Taigi suvažiavo mano giminaičiai, atvažiavo Volvo vairuotojo “pažįstamas” – kaip pasirodo policininkas ir sudaužyto Volvo savininkas. Gavau tada pildyt paaiškinimą apie įvykį ir pan. Kol aš jį pildžiau, “pažįstamas” labai įtemptai kažką diskutavo su ekipažu, tuo tarpu pats vairuotojas to ekipažo mašinoj.

Galiausiai atvažiavo techninė pagalba, ištraukė Volvo, policininkai baigė pildyt popierizmus, prieš tai į mano sesers klausimą “ar buvo duota pūsti avarijos kaltininkui” atsakę: “o kas jūs tokia?” ir “čia ne jūsų kompetencijos reikalas”, nors mūsų “pažįstamas” ilgą laiką nevaržomas aptarinėjo reikalus su policija.

Dvigubi standartai manęs netenkina, todėl pasirašęs ant įvykio schemos ir gavęs popieriuką apie eismo įvykį ir palinkėjimą “gero kelio”, pareikalavau susipažinimo su įvykio protokolu. Toliau pokalbis vyko taip:

Policininkas: “Esate advokatas?”

Aš: “Ne, esu įvykio dalyvis.”

Policininkas: “Su įvykio medžiaga galima susipažinti tik teismo leidimu.”

Aš: “Na tai jeigu aptarinėjate šitai su žmogumi, kuris čia visiškai ne prie ko, tai manau galite aptarti tai ir su manim.”

Policininkas: “Žmogui nelaimė atsitiko, jo mašina buvo sudaužyta stipriai, tai natūralu, kad jis rūpinasi, be to kiek problemų dabar Volvo vairuotojas turės.”

Aš: “Nelaimė atsitiko MAN, AŠ esu debilų už vairo auka. Nėr ko girtam kelkraščiais lakstyt.”

Policininkas: “Na kai jums taip atsitiks, tai gal ir suprasit.”

Aš: “Neesu durnas, girtas nevažinėju.”

Policininkas Nr. 2: “Manau jūs labai norite pamatyti jo girtumo testą, jis buvo atliktas, vairuotojas pripūtė 2,17 promilės. Jei norite galiu išrašyti kvietimą į bylos svarstymą, kur galėsite sužinoti apie protokolo tūrinį ir apie skirtą bausmę.”

Dar pakalbėjom biški apie “pažįstamus”, policininkas visai logiškai nurodė, kad mano “pažįstamų” buvo daugiau negu jo

Vienu žodžiu pasiėmiau aš tą kvietimą į teismą, prieš tai policininkui aprodžius popieriuką su promilėmis mano “pažįstamiems”, ir su barškančia mašina nuvažiavau namo.

Pabaigai:

Mašina smarkiai sudaužyta nebuvo, aš sužalotas nebuvau, tai galima galvoti: “nieko baisaus”. Nieko baisaus, ačiū Dievui, šiuo atveju ir neatsitiko. Baisiausia, mano nuomone, yra mūsų policija ir jų požiūris. Tipo: “Ai px čia nieks nežuvo, mašina stipriai nenukentėjo, o vairuotojas durnas ne tik pinigų neima, o dar ir bando pakenkti biednam žmogui”.

Mašinos foto, po to kai buvo “pririštas” bamperis: