Mindaugas ir Kristina

  Po smagios viešnagės Florencijoje nudardėjome su traukiniu į visame pasaulyje žinomo pasvirusio bokšto miestą – Piza. Atvykome pirmadienį, susiradome labai smagų viešbutį ir patraukėme įžymiojo pasvirusio bokšto link. Iki jo tik koks vienas kilometras, tad iš esmės prie pat. Visa Piza yra itin nedidukas miestelis.

  Nusipirkome bilietus į Pizos bokštą ir liko koks pusvalandis iki turo pradžios, kai Kristinai vaisai atsilupo naujų basučių padai. Mes – linksmi žmonės, tad nenuliūdom, nors Mentos saldainių ir neturėjom, ir nekantriai laukėm, kada įžengsim į Tą bokštą ir pasimėgausime nuostabiu saulėlydžiu.

  Iš bokšto matosi didelė bazilika (bažnyčia) pavadinimu, Camposanto Monumentale, baptisterija ir katedros aikštė:

  Gerą pusvalandį pasivaikščioję ir pasigrožėję vienu iš įžymiausių ir unikaliausių bokštų pasaulyje, nupėdinom apsižvalgyti aplink katedros aikštę:

 

  Saulėlydis prasidėjo, kaip matot, ir mes patraukėme upės link pasigrožėti nuostabiu saulėlydžiu ir skaniai pavakarieniauti ant kranto:

 

 

  Sekanti diena buvo dar karštesnė ir, manyčiau, pati karščiausia iš visų buvusių. Nupėdinom dar kartelį prie katedros. Pasideginome ant saulutės. Pasivaikščiojom po miestą tai šen, tai ten, užsukome į botanikos universiteto sodą, kur radome nuostabią juodą katę, sekiojančia visur visur paskui mus. Užkandome nežinomame parkelyje ir po kelerių valandų sėdome į autobusą ir tiesiai į oro uostą:

 

 

  Skrydis buvo pasakiškas, nes dangus giedras giedrutėlis ir labai šaunių vaizdelių prisižiūrėjome, bei pasivaišinome mokamomis lėktuvo įgulos siūlomomis gėrybėmis:

 

  Trečią dieną sėdom vėl į apžvalginį autobusą ir išlipdavom įdomiausiose lankytinose vietose. Štai mūsų autobusas:

 

  Kadangi praėjusią dieną apvažiavom visą kelionės maršrutą su tuo autobusu, tai žinojome, kas mūsų laukia ir išlipom tik kiečiausiuose vietose, nes laikas spaudė. Viena iš „turi pamatyti“ vietų buvo Koliziejus. Pažįstamas italas buvo įspėjęs ir pataręs, kas laukia ir ko pasisaugoti Italijoje. Priėjus prie Koliziejaus prisistatė vietiniai apsirengę senovės romėnais ir pagriebę foto kamerą pastatė ant pakylos ir surengė smagią foto sesiją. Jai pasibaigus pareiškė:

  – Prašom susimokėti €20, asmeniui €10.

  Baigėsi tuo, kad daviau €10, būčiau davęs tik €5, bet smulkiau nei €10 neturėjau. Plėšikai ir apgavikai!

  Žemiau matote atkurtas sėdimas vietas, kur sėdėdavo imperatoriai ir kiti svarbūs asmenys. Toliau matosi tai, kas slėpėsi po pačia Koliziejaus arena – rūsiai su daugybe kamerų, kur ir buvo laikomi gladiatoriai bei kovai paruošti plėšrūs žvėrys:

 

  Patraukėme į romėnų forumą (angl. Roman Forum). Tai didelio ploto archeologinė kapavietė su išlikusiais nerealiais statiniais. Šioje vietoje yra pastatas su durimis, kurios yra antros pagal senumą Romoje ir joms yra 1 700 metų. Įdomu tai, kad yra išlikęs originalus raktas ir durys rakinėjamos su tuo raktu. Šioje vietoje yra akmuo, nuo kurio senovės Romoje buvo matuojami atstumai iki kitų miestų, iš čia ir yra kilęs posakis, kad „visi keliai veda į Romą“. Gaila, bet dėl laiko stygiaus neberadom šio akmens. Dar daug ko ten yra, nebepasakosiu, geriau pasižiūrėkite patys:

  Pirma, pastatas su 1 700 metų senumo veikiančiomis durimis. Antra, ilga istorija apie šį pastatą, bet tai, ką matote, tėra tik pusė jo (iš aukščio):

  Sekanti stotelė Vitorianas (Vittoriano). Nuostabi vieta:

  

  

  Toliau metėmės į žymųjį Romos Panteoną. Čia yra kapavietė su Rafaelio palaikais:

 

 

 

  Tačiau, kaip jau minėjau, Romoje, kur tik bežengsi, visur nerealu! Užsukome į bažnytėlę ir po jos praėjome pro nuostabų („pagerintą“) gyvenamąjį pastatą su įmantriu (Italijoje įprastu) vidiniu kiemu:

 

 

  Priėjome ir Trevi fontaną. Sako, kad jei įmesi sau per petį pinigų į fontaną, tai gal būt ateityje sugrįši į Romą:

 

 

  Kiek pažingsniavus spėjo sutemti, tačiau pasiekėme Spanos aikštę arba ispaniškus laiptelius:

 

  Dar paplavinėjom po miestą, aplankėm Navonos aikštę, Sant Andželo pilį ir sekančią dieną jau buvome Florencijoje!

  Užsukome ir į vieną iš garsiausių bei brangiausių parduotuvių gatvę Via Dei Condotti

 

  Šitoje gatvėje yra įsikūrusios vienos iš garsiausių pasaulio dizainerių parduotuvės, kaip kad Gucci, Armani, Pradda ir t.t.. Ačiū, Zenonui, kad jau buvo vėlu ir jos nebedirbo. Piniginė liko tokio pat storumo, kaip ir buvo

  Sekantis įrašas bus priešpaskutinis ir jis bus apie Florenciją!

  Taip taip! O taip – Italija! Atostogos senovės romėnų žemėje. Šių metų atostogas nusprendėme pasidaryti trumpesnes, tačiau daugiau – keturios atostogos po vieną savaitę. Pavadinkime žvalgybinėmis.

  Bilietai į Romą buvo pigesni nei į Barseloną ar Alikantę (netoli Manfredo). Mums dviem Dublinas – Roma, Piza – Dublinas ir su vienu lagaminu kainavo €188,86 (652,10 LT). Tai yra gan pigu, nes pirkau bilietus į Lietuvą liepos mėnesiui ir paklojau €465,92 (1608,73 LT), kas būtų 2,5 karto brangiau ir net skrydžio draudimo nebeėmiau.

  Bendrai apie atostogas. Atskridom į Romą, apsistojome trim naktims. Paskutinę dieną Romoje norėjome išsinuomoti mašiną ir važiuoti pakrantės keliu į Florenciją, tačiau visos mašinos buvo išnuomotos. Tiesa, buvo viena, mažiausiai trim dienom ir už €275. Tai pasiuntėm mintyse tą darbuotoją „uogauti“ ir nusipirkom antros klasės tiesioginius traukinio bilietus į Florenciją. Bilietai ne pigūs – €94 per abu, bet kelionė užtruko tik 1 val. 15 min., kai tuo tarpu atstumas tarp Romos ir Florencijos yra 291 km (apie 2 valandos 50 min. važiuojant su mašina greičiausiu magistraliniu keliu).

  Pabuvę tris naktis Florencijoje nusipirkom traukinio bilietus už €11 per abu ir riedėjom lėtai sustodami kiekvienoje stotelėje iki Pizos. Pizoje pernakvojome ir namo.

  Roma – fantastiškai nerealiai gražus ir be galo įdomus miestas. Visur įspūdinga. Sunkiai rasi kokias apleistas paprastas vieteles.

  Nuotraukų komentarai surašyti ant pačių nuotraukų, tereikia užvesti kursorių (pelytę) ir palaikyti sekundėlę. Ačiū ir smagaus skaitymo:

  Nepaisant to, kad visą parą nemiegoję. Skrydis į Romą buvo 6:30 val. ryto, tad namus palikome jau 4 val. tik tik baigę krautis lagaminus. Ir jei ne itališka ekspreso, tai man būtų buvę kapiec… Tad pirmą dieną ilgokai ieškojome pigiausio padoraus viešbučio, kol suradom už €75 per parą su pusryčiais. Dviejų žvaigždučių miesto centre su Wi-Fi ir t.t..

 

  Paskutine nuotrauka ir baigėme. Pavalgėme, pasibuvom ir miegot. Sekančią dieną nusipirkom turistinio dviejų aukštų ir be stogo autobuso bilietus ir važinėjome po Romos įžymiausias vietas. Išlipome Vatikano mieste. Paveizėjom, kaip popiežius sutiko svečius Šv. Petro aikštėje ir aplankėme Vatikano muziejų, kuris, man nepatvirtintais duomenimis, yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje. Jį aplanko virš keturių milijonų žmonių kasmet. Jame yra tiek daug meno dirbinių, kad jei prie kiekvieno iš jų sustotum ir skirtum tik keliolika ar keliasdešimt sekundžių, tai užtruktum apie septynis metus. Štai kokios eilės būna į tą muziejų (nuotrauka pasiskolinta iš Vikipedijos):

ir čia tesimato tik koks pusė visos eilės. Gerai, pora kadrų iš pačio muziejaus. Štai Švento Petro aikštė:

 

 

  Toliau tęsėme Vatikano muziejaus link:

 

 

  Truputėli gaila, bet nenuėjome į pačią Šv. Petro bažnyčios vidų, spėju, sekantį kartą nueisim Ha Ha

  Pirmosios dvi dienos prabėgo nuostabiai ir įspūdingai! Romoje išbuvome keturias dienas, čia tik pirmos dvi. Šią savaitę įmesiu antrą dalį apie Romą, toliau seks keturios dienos Florencijoje ir dvi paskutinios dienelės Pizoje.