Mindaugas ir Kristina

   Visa ši istorija jau beveik praeityje. Šiandien ištraukė siūles. Šįkart trys, o praėjusį kartą keturių prireikė. Nieko labai ypatingo, tiesiog susilaužiau skruostikaulį.  Išoperavo 22 d. penktadienį, nors paguldė ketvirtadienį. Pirmą dieną nebuvo vietos operacinėje, tad teko atidėti sekančiai dienai. Šeštadienį jau buvau namie ir į darbą grįžau 28 d. ketvirtadienį. Visas reikalas kainavo 220 eurų. 70 eurų už pirmąjį priėmimą ir 150 eurų už dvi praleistas paras ligoninėje.

  Kas neįdomiausia dėl viso šio reikalo, kad dabar nebegalėsiu žaisti krepšinio šešias savaites nuo operacijos datos.  Dar žiauru buvo pasninkas, mat prieš operaciją negalima nei valgyti, nei vartoti skysčių. Tad nuo trečiadienio 23 val. nieko burnoj neturėjau, apart dantų šepetuko iki ketvirtadienio 20 val.. Kai paaiškėjo, kad operacijos tą naktį nebedarys, leido užkąsti savo nuožiūrą. GPS navigacija smegenyse iš karto aptiko ligoninėje veikiančią parduotuvėlę. Staigiai nušuoliavau ten yra už prisipirkau ko širdis geidė Kas įdomiausia, jog radau (airiškoje parduotuvėje) baltos mišrainės. Keista tai, kad joje radau kukurūzų. Užkandau iki vidurnakčio ir vėl ant “fastingo” (liet. pasninko).

  Buvau prigriebęs vieną neblogą autoriaus Harlan Coben knygą “Miškai”, tad buvo ką veikti tas dvi paras. Prieš operaciją gavau anestetikų, nuo kurių Maiklas Džeksonas užsilenkė Sakyčiau nieko dalykėlis, jei nemiga kankina – akys užsimerkia per 30 sekundžių.

  Gerai, pakaks pliurpalų ir daugiau vaizdinės medžiagos:

  Prisiminiau, kad turiu kelias nuotraukėles iš tos dienos, kai operavo ir, pamaniau, kad visai nieko būtų jas sudėti čia. Jau aprašiau, kaip man sekėsi tądien, tad tik trumpai pakomentuosiu atvaizdėllelius

  Kaip kad rašiau anksčiau, čia sėdėjau apie tris valalndas kol atlaisvino lovą.

  Atsiradus lovai, labai maloniai priėmė ir t.t.. Čia vis dar prie operaciją su Šiaulių mugėje pirktais ADIDAS trenigais už "stasą" ar daugiau

  Jau viskas atlikta.. Pakėlė įlūžūsį skruostikaulį, kad netrukdytų judėti žandikauliui ir dėl kosmetinio sumetimo. Įkalė, kaip matot, YKSĄ Negalėjau ir dar vengiu miegot ant dešinio šono. Beje, liko gera savaitė, kol visai sugis kaulas, tada lėksiu į NAAS (Neisą) kašiukio palošt ir atgal į sporto salę.

  Lieka dabar laukti tik atsako iš draudimo kompanijos apie kompensaciją… Kurios geriau, aišku, nebūtų prireikę.

   Užpraeitą šeštadienį (vasario 28 d.) atsidūriau LT. Gaila, bet tik trims dienoms, tačiau skųstis negaliu – šeima, draugai, sniegas ir gerai praleistas laikas! Didelis dėkui uošvenei ir kitiems šeimos atstovams padedant transportuoti mane į Vilnių. Nepamirštu ir draugų, kurie pargabeno iš Rygas aerauosta

  Grižus į Dubliną, teko važiuoti į nuovadą rašyti pareiškimo dėl užpuolimo, bet bylą nagrinėjantis pareigūnas buvo išvykęs, nors ir buvo sutartas susitikimo laikas. Teko grįžti po savaitės – parašiau. Paklausus, ko galiu tikėtis iš šios bylos, nuteikė pesimistiškai, mat užpuolęs vagis gali ir išvengti kalėjimo. Dabar yra nagrinėjama byla iš policijos pusės. Galiu ir aš asmeniškai iškelti civilinė bylą užpuolikui, tada būtų kita byla, tikiuosi to neprireiks, bet prireikus, paduosiu į teismą, paduos ir mano kolegos.

  Apsilankiau pas šaunų daktarą David Ryan, kuris praėjusį trečiadienį (kovo 5 d.) darė operaciją. Po operacijos savijauta kaip visados – s%$@^ai. Per operaciją buvo įkišę kažkokį vamzdelį į gerklę, tad dar ir šiandien, bet beveik praėjo, kraujuoja nosis ir gerklė. Kad kraujuos, perspėjo prieš operaciją.

  Trumpai apie operacijas Lietuvoje ir Airijoje. Lietuvoje, vežė į operacinę. Visas paruoštas. Klausia bevežant:

  – Dešinę ranką operuos, taip?

  – Ką? Ne! Man kairės kojos menisko operacija!

  – Gerai, gerai, tik niekam nesakyk, tuoj sutvarkysim…

  Buvau nustebęs tokiu "respublikinės" (Šiaulių ligoninės) darbuotoju darbu.

  Dubline tik atėjus į ligoninę, teko palaukti tris valandas, nors dieną prieš tai užsirezervavau lovą, beje, daktaras taip pat informavo apie mano operaciją ligoninės darbuotojus. Gerai, kad įsidėjau literatūros (Žiburių miestas, lietuvišką Playboy 4 nr.), nes teko pralaukti 3 val., kol atsilaivino lova. Darbuotojai buvo labai malonūs, palata 3 kartus didesnė nei Šiauliuose, bet su tiek pat lovų. Palatoje yra tualetas su veidrodžiu ir kriaukle, kitas kambarys su dušu ir kriaukle, bei atskirai vien tik kriauklė su veidrodžiu, tad eilių nebūdavo. Valgis. Ateina darbuotoja ir paklausia, ko norėtum pusryčiam, pietum ir vakarienėi. Duoda pasirinkti vieną, antrą ar trečią patiekalą. Puiku!

  Tik atėjus į palatą uždėjo ant kojos ir ant rankos juosteles su mano duomenimis. Prieš operaciją du darbuotojai tikrino gal keturis kartus ar aš esu tas asmuo ir ar ten mano parašas, ar aš žinau, ką su manim darys… Šiauliams tikrai reiktų pasimokyt iš to…

  Operacija tesėsi gal 15-20 min. Paliko per naktį, nes bijojo, kad nebūtų pažeidę dešiniosios akies. Sekančią dieną grįžau namo. Miegu tik ant nugaros ir ant kairiojo šono.

  Šiandien trečiadienis, rytoj einu išsitraukti siūlus ir žadu penktadienį grįžti darban. Taigi tiek iš "nelaimių zonos"

  Kadangi dabar 5 val. ryto, tai apie incidentą parašysiu greičiausia rytoj, gi daktaras kol kas davė biuletenį savaitei. Laiko turėsiu į valias. Visumoj viskas normaliai – randai vyrus puošia.

Pirma dalis

Dirbau Fingle. Kas antrą antradienį tenka dirbti vėlyvą pamainą nuo 15 iki 23 val.. Finglas yra vienas iš prasčiausių Dublino mikrorajonų, tad nenuostabu, kas įvyko. Gal apie 21:30 val. sulaikėm vieną "gezą", kuris vogė iš prekybcentrio. Vyriškis turėjo nedidelį atlenkiamą peiliuką. Vedant į apsaugos kambarį, kur laikomi vagys iki atvykstant policijai, liepiau mesti peilš šalin. Tada diedas pradėjo priešintis ir puolė su dviračio užraktu. Man "įskiepijo" pirmam vieną į kaktą ir į dešinį skruostikaulį. Toliau puolė mano supervaizerį ir tam sėkmingai "įskiepijo" tris kartus į makaulę ir ėmė bėgt. Šokau ant to asilo, kad nepabėgtų. Be visų smulkmenų jis dar sugebėjo mane paštyrint į dešinę koją, čia pravertę dvi kelnės, kurias muvėjau, tad žaizda tik 0,5 cm gylio. Kol aš su juo "jabalinaus", prisijungė tas pats supervaizeris ir dar trečias apsauginis. Tada jau buvo atpildo metas. Nebepasakysiu konkretaus kojų spyrių ir suduotų kumčių skaičiaus. Visa tai buvo atlikinėjama, kol negerietis atsigulė, švelniai tarian, ant žemės.

    Žinoma, prekybcentris, daug žmonių, vaizdelis super. Atlekė per 2 min. visos tarnybos – gaisrinė, greitoji pagakba ir policija. Užpuolikas neatsispyrė tokiems atvejams populiaraus pasisakymo – "Aš esu ŽIV nešiotojas. Sergu AIDS". Per 1 val. buvo gautas atsakymas, kad jo ŽIV yra neigiamas. Paaiškėjo, kad tas nuotriuša serga vežiu.

  Per visą smagumėlį iškrito mano telefonas kažkur ant žemės ir bandičiukai vaikėzai nugvelbė. Po tam tikrų debatų tepasakiau vaikėzams, kad telefoną užblokuosiu ir niekas juo nepasinaudos, tad duosiu keliasdešimt eurų, jei grąžins telefoną. Būtų gal ir negaila, bet vis gi Nokia N95 8GB. Darbovietė atlygins visą padarytą žalą. Labai įdomu kiek man atlygins už visą šitą incidentą…

Antra dalis

Sėdom su supervaizeriu į greitosios pagalbos mašiniuką ir su sirenom išlėkėm į ligoninę. Visi esam girdėję istorijų, kai tenka laukti priimamajam 6 ar 10 val. kol priims daktaras, tad dabar turiu patirties šioje sferoje. Atvažiavom apie 22 val. išvažiavau namo 4 val. ryto. Buvo žmogus, kuris dieną prieš tai laukė 7 val., o dabar išlaukė 10 val. kol jį priėmė. Pajuokavau, kad paskambintų į Gineso rekordų organizaciją. Mano kolegą paleido kiek greičiau, gal apie 1 val. nakties su 15 siūlių galvoje. Galų gale mane sulopė, sutvarstė ir peršvietus galvą pasakė, kad reiks kosmetinės operacijos, dešiniajam skruostikauliui pataisyti. Sakė, kad turėsiu titaninę plokštelę po operacijos, kur yra nesudėtinga, bet reikalinga.

Siuvant kaktą prireikė keturių gilių ir dviejų negilių siūlių, kojai pakako vienos siūlės.

Tokie vat popieriai…

  Ne mes, jaunavedžiai, bet blogas iškeliavo "medaus" mėnesio. Bandžiau rašyti dienoraštį iš mobiliojo telefono, tik nepastebėjau, kad taip rašant buvo išsaugoma į juodraštį ir matydavau tik aš pats. Dabar, perrašysiu pora senų įrašų ir toliau tęsiu pasakojimus ir kitus pastebėjimus iš jaunavedžių-emigrantų gyvenimo Airijoje.

  "Povestuviniai džiaugsmai.."

  Kristina išlydėjau į Dubliną rugsėjo 4d.. Turėjome abu skristi, bet per bernvakari įplyšo jau seniau klibėjęs meniskas. Daktaras tom dienom buvo atostogose, tad teko laukt grįžtančio 9d. Apžiūrėjo ir patarė dar savaite palaukt. Po savaites 15d. daktaras skyrė operaciją.
Atsiguliau trečiadienį (vakar) į ligonine. Šiandien 14:30 val. operavo. Operacija truko apie 45 min. Operacijos neatsimenu, nes išsijungiau kaip reikalas dabar guliu jau praėjus 7 val. po operacijos ir vis dar nejaučiu visos kaires puses (kas ten beįeitu ) nuo juosmens. Kojos pirštų pajudinti negaliu… Ryte bus matyt daugiau…
Daktarai sako, kad reikia mėnesį nedirbti, vaikščioti su specialiu įtvaru, siūlus tik po 10d. tetrauks. O mano planuose skisti į Dubliną pas nuostabiąją žmonytę gal sekmadieni, gal kitos savaites pradžioje. Bet bus taip, kaip bus, bus matyt..

Gera paskutiniom dienom Lietuveleje!

  Dabar jau galiu truputeli atsipalaiduoti – koja gyja gerai, tašės beveik sukrautos, bielietas vakar nupirktas, išlekiu 25d. is Vilniaus oro uosto. Žmonelė, laikykis – vyras parvaro!

ir kelionė į Vilniaus oro uostą…