Mindaugas ir Kristina

Labai linksmai ir šauniai sutikome mūsų trečiąsias vestuvių metines visai kitame Airijos kampelyje, nei patys gyvename. Tas nuostabus kampelis vadinasi Killarney (liet. Kilarnis). Visų pirma, tai miestelis yra daugiau turistinis, o antra, mūsų odinėms vestuvėms jis kuo labiausiai tiko, nes jautėmės pabėgę nuo namų ir kasdieninės rutinos. Miestelis yra 300 km nuo Dublino. Dauguma kelio galima nuvažiuoti autostrada, tad kelionė neprailgo – 3,5 val. ir mes jau vietoje.

Dar trumpai aprašysiu, kas ir kaip ir leisiu pasidžiaugti keliomis nuotraukėlėmis bei vaizdo įrašais. Apsistojome keturių žvaigždučių viešbutyje Killarney Plaza Hotel and SPA. Vietelė tikrai įspūdinga, kaip ir Kilarnio gamta bei jo nacionalinis parkas. Kadangi viešbučių kainos nėra paslaptis, tai paminėsiu, kad mums kainavo apie €330 dvejom naktim priedo su buteliu šampano ir saldumynų lėkšte, nemokamas sporto salės bei dalis SPA (sauna, džiakuzis, garų kambarys ir baseinas) naudojimas, pusryčiai (švediškas stalas) ir viena vakarienė viešbučio restorane (užkandis, pagrindinis patiekalas ir desertas už visa kitką reikia susimokėti) (išsamiau jų tinklalapyje čia). Kai viską susumuoji, nebe taip daug ir gaunasi.

Atsidūrę viešbutyje apie 15:30 val., atsidarę šampano butelį ir pailsėję po kelionės išsiruošėme į viešbučio SPA. Pasinaudojome tik tai, kas jau įėjo į viešbučio kainą, tai – pirtis, garų kambarys, sūkurinė vonia ir baseinas. Visa tai atidaryta iki 20 val. vakaro, tad po „relakso” atgal į kambarį.

Užsisakėme valtį ir susiradome, kur išsinuomoti dviračius iš ryto. Dienotvarkė buvo aiški – dviračiai ir valtis po Kilarnio nacionalinį parką.

Rytas prasidėjo anksti. Kėlėmės 8 val. ir… pusryčiauti! Lengvai užkandę visokiausių vaisių ir arbatėlės išskubėjome sportuoti. Kristina į sporto salę, o aš pabėgioti po Kilarnį ir tuo pačiu surasti prieplauką, iš kurios po dviejų valandų turėjome išplaukti. Kaip Kristina sportavo, negaliu pasakyti – nemačiau, o, kaip sekėsi man, galite pažiūrėti čia – mano sporto kampelyje. Žiūrėkite žemėlapį, nes jame yra rodomos nuotraukos būtent ten, kur jas ir fotografavau, tad galite matyti Roso pilį, nuo kurios ir išplaukėme vėliau. Be to, dar spėjome antrą kartą papusryčiauti, tik šį kartą normaliai ir sočiai!

Išsinuomavome dviračius (€15 kiekvienam) ir išvažiavome, mano jau prabėgiotais keliais, prie Roso pilies.

Atkeliavo mūsų valties kapitonas ir pradėjome ruoštis išplaukti:

Keletas kadrų iš kelionės valtimi:

Kelios foto prie trijų šimtų metų senumo tiltelio:

Netrumpa kelionė valtele baigėsi. Pro kur plaukėme, galite pasižiūrėti čia. Ne visą kelionę ežerais įrašiau, gal kokį trečdalį tik. Atplaukėme prie kažkokių tais kotedžų (nebeatmenu pavadinimo). Ten turistinė vietelė, kur galima nusičiurkšti bei užkąsti. Mes atlikome tik pirmąjį variantą ir mynėm pedalus viešbučio link.

Nuo vietos, kur išsilaipinome, buvo apie gerų 20 km iki viešbučio. O pusiaukelėje dar laukė, jau kartą mūsų aplankyta, Mukros namas. Apie šį namą nerašau, bet Kristina apie jį labai daug ką galėtų papasakoti. Užsiminsiu tik apie tai, kad ten buvo apsistojusi kelioms dienoms Anglijos karalienė, nebeatmenu kuri. Vėlgi, keliones dviračiu iki Mukros namo ir nuo jo iki viešbučio (žemėlapiuose rasite papildomų nuotraukų) žiūrėkite čia:

• Iki Mukros namo http://runkeeper.com/user/caba/activity/50012387
• Iki viešbučio http://runkeeper.com/user/caba/activity/50036485 (galite matyti, kur buvom nuklydę-pasiklydę, bet iPhone mums kaip didelis žemėlapis rankose

Truputėlis ir video reportažo. Daugiausiai iš pasiplaukiojimo. Beje, kas nežino ar nemoka, būtinai pasirinkite geresnės kokybės vaizdą (kuo didesnis skaičius, tuo geriau) paspausdami mygtuką vaizdo įrašo apatiniame dešiniajame kampe:

Vestuvių metinės ir ne bet kokios, o ODINĖS

Kaip ir tiek iš mūsų aktyvaus gyvenimo. Grįžę vėl skuodėme į pirtelę ir baseiną, o vėliau ir restoraną pasigardžiuoti, į kainą įtrauktai vakarienei. Buvo, šiokių tokių cirkų, bet apie juos, kaip visad aš sakau – prie stalo su buteliu ir akis į akį .

Prieš išvažiuodami nusifotografavome pačiame viešbučio vestibiulyje. Tik gaila, kad mano iPhone kameros stikliukas yra apibraižytas ir nuotraukos gaunasi labai prastos.

Ir pabaigai priminsiu, kad viršutinėje meniu juostoje esu pridėjęs naują skiltį „Sportas”. Galite ten apsilankyti ir peržiūrėti mano ir Kristinos (bet daugiausiai mano) pasibėgiojimų ar dviračio pasivažinėjimų. Matysite ne tik žemėlapius, kur sportuojame, bet ir nuotraukas (kai sustojame pailsėti ir galime pasifotografuoti).

Ačiū už dėmesį, tikiuosi nepavargote skaityti, bet aš jau eisiu miegot. Jau 4:15 val. ryto… Čiau braškės!

Antrosios vestuvių metinės buvo labai įsimintinos ir šaunios. Šiais metais šiek tiek pasitaisiau ir paruošiau Kristinai staigmeną, kurios ji tikrai norėjo – visa diena SPA centre. Užbėgsiu už akių ir prasitarsiu, jog ši idėja dalinai pasiskolinta iš Eduardo ir Marijos vestuvių metinių, kurias atšventė SPA centre. Gal kam nuskambės kaip tingus kopijavimas, bet tai ne tiesa. Pirmiausia, Kristina jau senai norėjo gero masažo ir net bandė susitarti su bendradarbe, kuri yra ir pradedanti masažuotoja. Bandžiau ir aš masažuoti prie žvakių šviesos, bet buvo ir taip, kad mano „masažas“ jautėsi keletą dienų po procedūros. Antra, perskaitęs Eduko ir Marijos tinklaraštį apie jų dieną SPA centre, supratau, kokio SPA turėčiau ieškoti – pirtis, garų kambarys, baseinas, sūkurinė vonia, pietūs, masažai ir šampanas.

Ieškojau nemažai, nes čia, Dubline, SPA centrai, o gal reiktų vadinti, centriukai, įsikūrė kokiam daugiabutyje, miesto centre, kur tik mažas kambarėlis su masažine lova, prieškambariu atsigerti arbatos ir viskas. To per mažai mūsų didelei šventei, pamaniau, ir ieškojau toliau. Pradėjau dairytis į prabangius viešbučius, kuriuose yra visko. Ir štai radau nerealų pasiūlymą – visa diena SPA centre, trijų rūšių masažai (90 minučių): veido, kojų su pedikiūru bei kūno nutrynimo, pasirenkami pietūs iš meniu, pirtys ir t.t. ir viskas už labai labai malonią kainą.

Kadangi mūsų metinės yra rugpjūčio 30-ą dieną, o ta diena buvo pirmadienis, tad SPA centre nebuvo nei gyvos dvasios apart mūsų. Jautėmės, lyg SPA būtų užsakytas tik mums vieniem!

Gerai, pradedam foto reportažą nuo čia. Po visų masažų mūsų jau laukė lengvi pietūs lauko kiemelyje:

Skaniai užvalgę ėjom toliau relaksuotis prie baseino ir džiakuzi. Užsakiau šampano. Beje, po vieną taurę mus pavaišino viešbučio sąskaita. Tiesa pasakius, tai buvo mūsų pirmas tikrasis šampanas, o ne, taip lietuviams įprastas, putojantis arba šampanizuotas vynas.

Nuotraukose nesimato baseino, kuriame smagiai paplaukiojau po visų masažų ir pirčių. Dabar šiek tiek vaizdelių iš persirengimo kambario:

Buvo vienas minusas. Pirtelės buvo atskirai tiek vyram, tiek moterim. Nors Kristinai gal ir pliusas buvo, nes galėjo nuo manęs pailsėti

Štai, šio viešbučio tinklalapio nuoroda bei SPA centras.

Labai dėkingi Povilui, kuris pabuvo vienas pats namuose ir leido mums pasidžiaugti. Tačiau išskirtinė diena vien SPA nesibaigė, grįžę pasiėmėm Povilą ir išlėkėm į miestą, kur atsidūrėme „The Pint“ pabe (angl. pub). Iš karto kyla klausimas, ką ten su nepilnamečiu vaiku veikti? Pirmadieniais ten koncertuoja Hot House Big Band džiazo grupė su septyniolika narių, tarp kurių yra ir vokalistas. Povilui labai patiko gyva muzika ir jis nieko panašaus prieš tai nėra matęs bei girdėjęs. Pasiklausykit lengvo džiazo iš to vakaro:

Buvo vienas minusas. Pirtelės buvo atskirai tiek vyram, tiek moterim. Nors Kristinai gal ir pliusas buvo, nes galėjo nuo manęs pailsėti .

Štai, šio viešbučio tinklalapio nuoroda bei SPA centras.